Žvejybos įmonei teisybės įrodyti nepavyko

Padėtas galutinis taškas kelerius metus trukusioje Klaipėdos regiono žvejybos įmonės byloje dėl paramos skyrimo.

Neatsakingas lėšų naudojimas

T. Araškevičiaus individuali įmonė galutinai pralaimėjo ginčą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Ši valstybės institucija, kuri skirsto Europos Sąjungos (ES) paramą su žvejyba ir žemės ūkiu susijusiems subjektams, yra viena iš tų institucijų, kuri turi daugiausia ginčų teismuose.

Per metus jų būna net po kelis šimtus. Tai tik įrodo, kad ES lėšos Lietuvoje yra naudojamos ne itin atsakingai. Arba gali būti ir taip, kad tų pinigų skirstymo sistema Lietuvoje yra pernelyg sudėtinga – keblūs ir daugiaprasmiški teiginiai dėl pinigų naudojimo teisėtumo ir galimų pažeidimų.

Ginčas teismuose tarp T. Araškevičiaus individualios įmonės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prasidėjo dar 2020 m. vasarą. Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į Klaipėdos regiono apygardos administracinį teismą ir prašė areštuoti iš T. Araškevičiaus individualios įmonės 64 tūkst. 878 eurus. Šis 2020 m. birželio 16 d. priėmė valstybės įstaigai palankų sprendimą.

Toks sprendimas nenustebino, nes Lietuvoje yra suformuota praktika, kad sprendimai visada priimami pinigus ketinančios susigrąžinti valstybės institucijos naudai.

Lietuvoje yra suformuota praktika, kad sprendimai visada priimami pinigus ketinančios susigrąžinti valstybės institucijos naudai.

Blogos rekonstrukcijos pasekmė

Sugrąžinti pinigus Nacionalinė mokėjimo agentūra iš T. Araškevičiaus individualios įmonės, kuri vertėsi žvejyba Baltijos jūros priekrantėje, pareikalavo už projektą, kurį įmonė vykdė net nuo 2015 m.

Ši įmonė buvo gavusi paramą už žvejybos laivo „Banginis“ modernizavimą pagal parengtą ir pateiktą projektą, kuriam buvo pritarusi tiek Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė, tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Laivo „Banginis“ remontui buvo pervesti pinigai. Už juos buvo numatyta remontuoti laivo korpusą, vairinę, triumo patalpas, elektros įrangą, sumontuoti navigacinę įrangą.

Teoriškai laivas buvo suremontuotas, bet jis neįregistruotas, nes laivo modernizavimo metu jame neva buvo palikta trūkumų. Dėl to laivas nebuvęs registruojamas Lietuvos laivų registre.

Nepriklausoma laivybos ekspertė buvo konstatavusi, kad laivas dėl blogos jo rekonstrukcijos yra netinkamas plaukioti Lietuvos pakrančių teritoriniuose vandenyse.

Laivas negalėjo žvejoti

2019 m. atlikusi patikrinimą Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė, kad už paramą remontuotas laivas yra iškeltas iš vandens ir laikomas Klaipėdoje Pilies uoste. Atlikus tyrimą buvo išsiaiškinta, kad laivui „Banginis“ leidimai plaukioti jūroje baigėsi 2015 m. pabaigoje. Per laikotarpį nuo 2016 iki 2019 m., kai buvo atliktas tyrimas, laivas negalėjo žvejoti.

Sužinojusi, kad už paramos lėšas remontuotas laivas „Banginis“ nėra eksploatuojamas, Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo sugrąžinti pinigus. Buvo kvalifikuojama, kad už skirtus paramos pinigus nebuvo pasiekti tikslai sukurti geresnes žvejybos sąlygas įmonėje dirbantiems žmonėms.

„Laivas „Banginis“ nėra parengtas laivybai ir žvejybai, todėl akivaizdu, kad tikslai bei uždaviniai nėra įgyvendinti, rezultatai nepasiekti“, – taip Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai teigė teismuose.

Pralaimėjo visus ginčus

Teismuose nepadėjo T. Araškevičiaus individualios įmonės atstovų teiginiai, kad įmonė nesanti atsakinga už tai, kad laivas nėra eksploatuojamas dėl techninių priežasčių, kurios susijusios su nekokybišku laivo modernizavimu.

Dėl netinkamo laivo remonto žvejybos įmonė kaltino bendrovę „Kojora“. Su ja vyko ginčai teismuose. T. Araškevičiaus individualiai įmonei teismuose nepavyko įrodyti „Kojoros“ kaltės. Tiksliau teismai buvo konstatavę, kad žvejo įmonė po rekonstrukcijos priėmė rekonstruotą laivą, todėl, pasirašiusi dokumentus, tarsi neteko teisės ko nors reikalauti.

Byla buvo nuėjusi iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet nuspręsta ne T. Araškevičiaus individualios įmonės naudai.

Visi be išimties teisminiai ginčai su Nacionaline mokėjimo agentūra buvo sprendžiami ne T. Araškevičiaus individualios įmonės naudai.

Galutinė ir neskundžiama nutartis priimta šių metų spalio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šis teismas tik patvirtino kitų teismų jau anksčiau priimtus sprendimus, kad turi būti grąžinta ne tik skola, bet ir sumokėtos 5 proc. metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kai savininko nebėra,

Kai savininko nebėra, portretas
teisybė sunkiai įrodoma... Liūdna.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių