Vienas aukštas pareigas užimantis Klaipėdos miesto savivaldybės politikas vasarą neatsargiai leptelėjo, kad 2020 metais stiklinėmis gers Danės upės vandenį. Negi jis naiviai tiki, kad iki to laiko visos savivaldybės, kurių teritorijomis teka ši upė, į ją išleis tik visiškai išvalytas nuotekas?

Nori nenori, susidaro įspūdis, kad liberalių pažiūrų politikai šįkart stipriai perlenkė lazdą ir kai kurie patys net neįtaria, kad jiems artimiausi partijos sėbrai patyliukais kasa duobę ir kikendami laukia, kai entuziastingai nusiteikusiems liberalų viršūnėlėms teks žiaukčioti, maukiant drumzliną upės  vandenį. Senieji liberalų sąjūdžio vilkai puikiai žino, kad nei 2020-aisais, nei 2025-aisiais, ir nei 2030-aisiais Danė nebus tiek švari, kad jos vanduo būtų tinkamas gerti, nes į ją nuolat leidžiamos parametrų neatitinkančios nuotekos. Aišku, tokio vandens išgėrę valdžios vyrai gal ir nenusinuodys, bet vidurius jiems tai tikrai gali paleisti.

Kam reikalingos žarnos?

Klaipėdos rajono Kretingalės miestelyje yra šiokie tokie valymo įrenginiai. Jų pajėgumas – 175 kubiniai metrai nuotekų per parą. Rugpjūtį, kai lijo ištisomis paromis, valymo įrenginių rezervuarai būdavo tuštutėlaičiai. Ypač naktį. Ryte atėję kretingališkiai pastebėdavo aplink rezervuarus besimėtančias vandens žarnas. „Kam tos žarnos, jei lietus lyja? Kokį gaisrą ketinama gesinti?“ – pečiais gūžčiojo gyventojai.

Yla iš maišo išlįsdavo vos po kelių valandų. Valymo įrenginių talpos prisipildydavo ir nevalytos nuotekos imdavo veržtis per kraštus.

„Aha! – imdavo šaukti kretingališkiai. – Panašu, kad naktį kažkas tomis žarnomis išpumpuodavo nuotekų perviršį! O mums atėjus, niekas nenori išsiduoti, kieno tai darbas, todėl ir rezervuarai perpildyti“.

O juk šiuo metu prie centrinių tinklų prijungti ne visi miestelio vartotojai. To nepadariusieji vis raginami pasirašyti sutartis ir savo nuotekas tiekti į miestelio valymo įrenginius. Taip pat savo eilės laukia ir mokykla bei ambulatorija. O valymo įrenginiai jau dabar perpildyti!
Kretingališkiai spėlioja, iš kur atitekėjo tokia nuotekų lavina, jeigu, tą dieną mėsos perdirbimo įmonė „Agrovet“, ant kurios iki šiol AB „Klaipėdos vanduo“ mėgdavo sukarti visus šunis, išleido tiktai apie 30 kub. metrų nuotekų?
Panašu, kad šį kartą liberalams atpirkimo ožio teks ieškoti savų gretose, kadangi jiems nebepavyks apkaltinti bendrovės.

Miestelio gyventojams jau seniai kirba mintis, jog didžiulis kiekis lietaus, gruntinio ir drenažinio vandens patenka pro apleistus bei nesandarius nuotekų AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus vamzdynus, užliedamas ir taip bejėgiškai stenančius valymo įrenginius, tačiau kretingališkių nuogąstavimai savivaldybės kontroliuojamai įmonei - nė motais.

Išleidžia teršalus

Kretingališkiai nelaukė sudėję rankų. Rugpjūčio 27 d. pakvietė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistus ir paėmė mėginius iš vamzdžio, iš kurio turėtų ištekėti išvalytos nuotekos. Ir ką sau manote? Nuotekose buvo rasta net 100 BDS7. O tai reiškia, kad leistinas užterštumas (46 BDS7) viršytas daugiau nei du kartus! AB „Klaipėdos vanduo“ savo pareigą išvalyti nuotekas, regis, primiršo, užtat sąskaitas siunčia kaip laikrodis ir nepamiršta susirinkti atlygio iš abonentų. Tuo tarpu kretingališkiai gūžčioja pečiais, nesuprasdami, už kokią paslaugą tenka jiems mokėti...

Kretingalės valymo įrenginius eksploatuoja AB „Klaipėdos vanduo“. Jos vadovas Leonas Makūnas,  priklausantis liberalų sąjūdžio gretoms, dar pernai pareiškė, kad Kretingalės valymo įrenginių rekonstrukcija kainuotų 1,5-2 mln. litų. O tiek pinigų bendrovė neturinti.