Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad 75 metų Margarita Jadvyga Tručionienė, anksčiau turėjusi Malukienės pavardę, būdama įmonės direktore ir gydytoja veiklą ne vienus metus vykdė be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas. Tokios licencijos neturėjo ir įmonė, taigi skiepyti pacientų nei įstaiga, nei gydytoja teisės neturėjo.

Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta klaipėdietė Daina Bosas ir jos dukra Marija Julija Randers.

Teismų nuosprendžiuose akcentuojama, kad nenustatytos kilmės skysčiu merginą paskiepijusi medikė padarė žalos valstybei, nes diskreditavo nacionalinę sveikatos sistemą, padarė žalos ir fiziniams asmenis, nes jie patyrė moralinius ir dvasinius išgyvenimus.

2015 metais klaipėdietė nusprendė paskiepyti savo paauglę dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio vakcina „Silgard“. Skiepijimui buvo numatytos procedūros.

Mamai ir dukrai po antros procedūros kilo įtarimų, kai paprašius gydytojos pakuotės, gydytoja pasakė, kad dėžutę atidavė kitai pacientei, esą ši norėjo paskaityti.

Manoma, kad M. J. Tručionienė D. Bosas dukrai suleido iš buteliuko pritrauktą skystį, tačiau injekcinė suspensija būna gamintojo jau paruoštame užpildytame švirkšte. Mergina mano, kad prarado galimybę būti paskiepyta, nes skiepytis dar kartą, nežinant tiksliai, kas buvo suleista 2015 metais, būtų rizikinga jos sveikatai.

„Tai buvo privatus kabinetas, mano mamai pasiūlė jos pažįstama gydytoja, pastaroji pati pas M. J. Tručionienę skiepijo savo vaikus. Aš net neįtariau, kad taip gali atsitikti. Kai paprašėme švirkšto, mums jo nedavė, kai išėjome, užtraukė žaliuzes prieš nosį, kad nebeįeitume, nebekėlė ragelio, kai skambinome“, – BNS yra pasakojusi M. J. Randers.

Tada D. Bosas apie įvykį pranešė M. J. Tručionienę rekomendavusiai medikei. M. J. Malukienė ir jai nekėlė ragelio.

Po įvykio moteris kreipėsi į teisėsaugą.

D. Bosas mano, kad nuosprendis medikei teisingas

Apeliacinis teismas pernai liepą M. J. Tručionienei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, ir 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą.

Taip pat jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: per vienerius metus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms.

Šioje byloje D. Bosas priteista 258 eurai turtinės, 5 tūkst. eurų atstovavimo išlaidų, o jos dukrai – 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

„Turbūt patys suprantat, kiek man kainavo ši pilietinė akcija. Aš manau, kad Apeliacinio teismo sprendimas yra labai logiškas, nepaisant to, kad buvo priteista tik trečdalis išlaidų teisinių, kas apmaudu ieškant teisybės Lietuvoje. Bet vis tik tas nuosprendis logiškas ir jo neskundžiau“, – antradienį teisme žurnalistams sakė D. Bosas. Moteris teigė, kad įvykis su dukters skiepijimu pakeitė požiūri tik į medicinos įstaigas, bet ne į pačius skiepus. 

Aukščiausiojo Teismo posėdyje ji išreiškė nuostabą, kad Akreditavimo tarnybai vasarį sustabdžius skiepų kabineto veiklą, kovą jos dukrai buvo atlikti skiepai.

M. J. Tručionienė tikina, kad skiepydama D. Bosas dukrą jos neapgavo, o siekiant tuo įsitikinti, galima buvo atlikti antikūnių tyrimą.

„Nėra tokių tyrimų, aš kaip niekas kitas buvau tokiais tyrimais suinteresuotas. JAV buvo daromi tyrimai moksliniais tikslais, kai buvo išrasta vakcina. Kaip gera daryti nusikaltimą, kai tyrimai nėra daromi“, – sakė D. Bosas.

Nuosprendį palaiko Generalinė prokuratūra

Prokurorė Vida Ramanauskienė Aukščiausiojo Teismo prašė atmeti ir nuteistos medikės, ir jos vadovautos įmonės skundus.

„Apeliacinis teismas ištyrė bylą ir surašė nuosprendį pagal reikalavimus, išdėstė byloje ištirtus įrodymus ištirtus, atliko jų analizę“, – teigė prokurorė.

Pasak kaltintojos, kasatoriai nesutinka su teismo vertinimu, bando supainioti epidemiologo funkcijas, imunoprofilaktikos organizavimą su vykdymu.

„Tai nėra tolygu, tai nėra tas pats. Atkreipiu dėmesį, kad gydytojas epidemiologas tas, kuris tiria ligas ar įvykius, organizuoja ligų epidemiologinę kontrolę, stebėseną, kas plinta, bet ne konkretus skiepijimas“, - teigė V. Ramanauskienė.

Prokurorė sako, kad Apeliacinio teismo pozicija yra labai aiškiai ir logiškai išdėstyta, kodėl medikė nuteista.

V. Ramanauskienė, kaip D. Bosas atmetė M. J. Tručionienės argumentą, kad dėl kraujo tyrimo skiepijo faktui patvirtinti.

„Antikūniai po skiepijimo susidaro ne visada, net tris kartus paskiepytam gali nesusiformuoti. Medicinos tyrimas nieko byloje neduotų, teisinga, kad byloje jis nepaskirtas“, – sakė prokurorė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą skelbs kovo 14 dieną. Jis bus galutinis ir neskundžiamas.

M. J. Tručionienė prašo panaikinti jai nepalankius teismų sprendimus, esą ją nuteisę teismai pažeidė įstatymus, padarė nepagrįstas išvadas. Medikė įsitikinusi, kad veiklą vykdė teisėtai, turėjo aukščiausią gydytojo epidemiologo kvalifikaciją.

„Prašau panaikinti nusikaltimus, kurių nepadariau, apkaltinta visiškai neteisingai. Niekada niekam nesuleidau jokios kitos vakcinos, absurdiška, kad esu nuteista, apkaltinta. Priimu šią „dievo dovaną“, bet tiesa visados nugali“, - Aukščiausiajame Teisme kalbėjo M. J. Tručionienė.

M. J. Malukienė ir jos vadovaujama bendrovė „Imunoprofilaktikos tarnyba“ buvo teisiamos, nes neturėdamos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei neturėdamos šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, nuo 2010-ųjų sausio iki 2015 metų kovo pabaigos teikė skiepijimo paslaugas ir už tai gavo daugiau kaip pusę milijono eurų.