Nenorėjo išeiti iš buto

Trečiadienio vakarą ugniagesiams buvo pranešta, kad viename Naikupės gatvės name kilo gaisras. Kai į kiemą įsuko gaisrinės mašinos, iš buto penktajame aukšte veržėsi dūmai.

Dviejų kambarių bute labiausiai nukentėjo vienas kambarys, jame liepsnojo lova, nuo jos užsidegė kiti baldai, nuo karščio išdužo langas, nuo dūmų aprūko sienos ir lubos, išdužo kambario lango stiklas, išdegė medinių grindų plotas.

Dūmai pasklido ir į kitus butus. Labiausiai nukentėjo aukštu žemiau esantis butas, jis sulietas vandeniu.

Spėjama, kad gaisrą galėjo sukelti lovoje rūkęs buto šeimininkas. Ugniagesiai su penktą dešimtį metų beveik įpusėjusiu vyru negalėjo susikalbėti, jo elgesys neatrodė adekvatus.

Vyras nenorėjo išeiti iš buto. Ugniagesiai turėjo darbo gaisro apimtame kambaryje, bendrauti su šeimininku ėmėsi policininkai.

Atrodo, kad ir jiems sunkiai sekėsi susikalbėti. Oficialiame atsakyme į užklausą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė parašė: „Klaipėdos miesto pareigūnams atvykus, bute buvęs asmuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, todėl buvo pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 506 str.“

Tai reiškia, kad šeimininkas neklausė ir policininkų, nenorėjo išeiti iš liepsnojančio buto, už tai jam gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Galiausiai pareigūnams pavyko patikrinti šį asmenį, konstatuota, kad jis gaisro metu buvo girtas (2,31 prom.).

Medikų pagalbos jam neprireikė.

Operatyvumas: ugniagesiai turi greitai nuspręsti, kaip geriau užgesinti ugnį. / Evaldo Šemioto nuotr.

Laiptinėje lakstė nuogas?

Netrukus socialiniuose tinkluose atsirado gretimų namų gyventojų užfiksuotų vaizdų. Sutemose tarsi kalėdinės iliuminacijos žybčiojo gaisrinių mašinų švyturėliai.

Į paskyros naudotojų klausimus, kas atsitiko, viena moteris paaiškino, kad gaisrą sukėlė kaimynas, kuris esą terorizuoja jos sūnų, daužo ir gadina buto duris, neleidžia ramiai gyventi, šiurpina lakstydamas laiptinėje nuogas.

Kitų kaimynų nuostaba tik pakurstė moters pyktį, ji jau nerinko žodžių.

Rėžė, kaip jai atrodo: „Policininkų tolerancija tam veikėjui yra begalinė – atvažiuoja, pasijuokia ir išvažiuoja. Jie gi negyvena su tokiais, jiems neįdomu, jie net pyksta, kad rašomi pareiškimai, pridedama vaizdo medžiaga, kaip daužo duris, turime įrašą, kaip nuogas vaikšto laiptinėje. Policija imituoja darbą, todėl nenuostabu, laiptinės gyventojai yra palikti gyventi kaip ant parako statines.“

Mūsų tyrimus kontroliuoja prokurorai, jie turi įžvelgti veiksmų sistemiškumą, jie mums pasako, ką mes turime daryti.

Gyventojai baiminasi, kad kitą kartą šis asmuo gali palikti atsuktas dujas ar padaryti žalos ne tik sau, bet ir kaimynams dar pavojingesniu būdu nei gaisras.

Saugo asmens duomenis

Iš komentarų aiškėja, kad kaimynai ne kartą kvietė policiją, pareigūnai ne kartą buvo išvežę šį vyrą į policijos komisariatą, bet tą patį vakarą jis grįždavo namo, ir netrukus istorija pasikartodavo.

Siekdami sužinoti, ar socialiniuose tinkluose rašoma tiesa, dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai kreipėsi į A. Kažukauskienę, prašydami patikslinti, ar dėl gaisro nusiaubto buto šeimininko būta skundų policijai.

Pasirodo, tokios informacijos negalima sužinoti, taip saugomi asmens duomenys, nors nei šio žmogaus vardo, pavardės ar buto numerio neklausta ir neketinta skelbti.

„Klaipėdos apskrities VPK KP Informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2023 m. nuo sausio 1 d. iki lapkričio 22 d. visoje Klaipėdos miesto Naikupės gatvėje buvo gauti 33 pranešimai dėl galimų viešosios tvarkos pažeidimų“, – pranešė policijos komisariato atstovė spaudai.

Rasa Bekėžienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Institucijos žiūri viena į kitą

Miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė patvirtino, kad pastaruoju metu itin aktuali tapo žmonių psichinės sveikatos tema.

Policijai neretai gyventojai skundžiasi neadekvačiai besielgiančiais ir net aplinkiniams keliančiais grėsmę kaimynais.

„Kiekvienas įvykis nagrinėjamas tik to konkretaus atvejo ribose. Triukšmas ar viešosios tvarkos pažeidimai, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, pagal mūsų teisinį reguliavimą formuluojami kaip mažareikšmiai, dėl kurių asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Poveikį jis turi pajausti per atsakomybės taikymą. Jeigu gyventojai mato, kad bausmė nepaveikė minimo asmens elgesio, jie ir mano, kad šis žmogus liko nenubaustas. Bet mes neturime galimybės šių žmonių tramdyti“, – aiškino komisariato vadovė.

R. Bekėžienė tikino, kad apie neadekvačiai besielgiančius žmones policija informuoja Psichikos sveikatos centrą ir socialines tarnybas ir jos turi pradėti dirbti savo darbą.

Pareigūnė tikino, kad tokiais atvejais turėtų sutartinai turi dirbti visos įstaigos: savivaldos institucijos, kurios globoja ligotus asmenis ir prižiūri, kad jie vartotų vaistus, ir tos įstaigos, kurios turi pasirūpinti pripažinti šiuos asmenis ligoniais.

„Bet čia dažniausiai sustojama ir atsisukama į policiją, esą ši nieko nedaro. Policija daro: pareigūnai reaguoja, surenka medžiagą, nubaudžia asmenį taip, kaip jai pagal kompetenciją numatyta. Sulaukiu daugybės pagalbos prašymų apsaugoti nuo neadekvačių žmonių, kurių aplinkiniai bijo. Bet kalbant apie baudžiamąją atsakomybę mūsų tyrimus kontroliuoja prokurorai, jie turi įžvelgti veiksmų sistemiškumą, jie mums pasako, ką mes turime daryti“, – paaiškino R. Bekėžienė.

Ji konstatavo, jog nėra vieno algoritmo, kaip turi elgtis valdiškų įstaigų darbuotojai, gavę skundą, kad ramybę ir saugų gyvenimą trikdo neadekvačiai besielgiantis žmogus.

Tikisi, kad padės pokalbis

Miesto policijos komisariatas turi Bendruomenės pareigūnų grupę. Gavę pranešimą jie apsilanko pas skundžiamą asmenį.

Šios grupės vyresnioji specialistė Audrutė Dunčienė neslėpė, kad pokalbių su tokiais žmonėmis tikslas – prevencija.

Į kaimynų nepasitenkinimą jie nereaguoja arba prasiveržia nauja agresija. Tačiau uniformuotų pareigūnių pasirodymas ir paaiškinimas, kokių pasekmių gali susilaukti kaimynams kenkiantis asmuo, kartais turi teigiamą poveikį.

Vis dėlto A. Dunčienė pripažino, kad kai kuriuos asmenis tenka lankyti daug kartų, o policininkų pokalbiai ar net skiriamos baudos poveikio nedaro.

Dažnai kalbėdami apie keistai ar net pavojingai besielgiančius asmenis policininkai teigia, kad jiems nusvyra rankos, nes įstatymai psichikos sveikatos medikams nesuteikia teisės net trumpą laiką juos gydyti.

Tik jei žmogus kelia grėsmę savo paties ar aplinkinių gyvybei, neatsiklausus jo noro, gali būti gydomas priverstinai.

R. Bekėžienė prisiminė tik vieną atvejį, kai šiaurinėje Klaipėdos pusėje gyvenančios, butą šiukšlėmis užgriozdinusios moters problemą sprendė kartu susirinkę kelių institucijų atstovai.

Tada kartu veikė policija, prokuratūra, savivaldos atstovai, socialines paslaugas teikiančios institucijos, namo administratorius.

Visi pasiskirstė darbais ir veikė išvien, tačiau ir tai, kad šis atvejis prisimenamas kaip geroji išimtis iš kasdienybės, byloja, kad tikslaus veiksmų modelio nėra sukurta.

Už gaisrą – 20 eurų bauda

„Pirmas, kuris telktų institucijų atstovus sprendžiant tokius atvejus, turėtų būti savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius“, – tikino R. Bekėžienė.

Minimam skyriui Klaipėdos savivaldybėje vadovaujantis Marius Poimanskis kategoriškai neigė tokį požiūrį.

Patarimas kaimynams burtis į saugios kaimynystės grupę galbūt vertingas saugantis nuo vagių ar vandalų, bet su nesuprantamai besielgiančiu kaimynu namo gyventojai fiziškai kovoti nenorės ir neturės tam teisės.

Ne pirmą kartą prašomi patarimo, ką daryti, kai neadekvatus kaimynas gąsdina ir kelia grėsmę kaimynams, pareigūnai neturėjo labai konkretaus atsakymo.

Grįžtant nuo abstraktaus kalbėjimo apie analogiškas situacijas prie trečiadienio vakaro gaisro, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė paaiškino: jei specialistai konstatuos, kad gaisro priežastis – neatsargus rūkymas, šis asmuo baudžiamas administracine tvarka už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą.

Kaltininko girtumas traktuojamas kaip jo kaltę sunkinanti aplinkybė.

Gaisrą sukėlusiajam skiriama bauda nuo 20 iki 70 eurų. Už tai, kad nepakluso policininkų reikalavimui išeiti iš buto, jam gresia dar viena, nuo 30 iki 50 eurų, bauda.

Ar nedirbantis, vienišas buto šeimininkas po šių nuobaudų elgsis taip, kad kaimynai jo nebebijos? Tuo tenka labai abejoti, jau vien todėl, kad nežinoma neadekvataus elgesio priežastis.