Anot tarnybos, sutuoktiniai valdė darbuotojus į Švediją deleguojančią bendrovę, kurios direktorė buvo žmona, o vyras – vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, vėliau ėjęs ir direktoriaus, kasininko pareigas.

Manoma, kad norėdami pasipelnyti ir nemokėti mokesčių, sutuoktiniai į įmonės apskaitą įtraukė sąskaitas faktūras, gautas iš Danijos bei Vokietijos įmonių už tariamai suteiktas paslaugas, nors FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad verslo ryšių su šiose šalyse veikusiomis bendrovėmis įmonė neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, sutuoktiniai į įmonės apskaitą įtraukė 74 galbūt netikras sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus iš Danijoje registruotos bendrovės, iš Vokietijoje registruotos bendrovės tariamai gauta 51 sąskaita, sandoriai neva vyko atsiskaitant grynaisiais pinigais.

„Sąskaitose būdavo nurodyta, kad prašoma sumokėti už statyboms reikalingų įrankių, statybinės autotechnikos nuomą, darbininkams suteiktų gyvenamųjų patalpų nuomą, kitas paslaugas, nors, įtariama, tokių paslaugų kaltinamieji neužsakinėjo“, – rašoma tarnybos pranešime.

Teisėsaugos teigimu, tokiu būdu valstybei galėjo būti nesumokėta apie 37 tūkst. eurų pelno mokesčio, šie pinigai buvo panaudoti žemės sklypų Klaipėdos rajone įsigijimui, kurie buvo registruoti kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė siekia pusę milijono eurų.

Tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė.