Šilutės gydytoja buvo kaltinama tuo, kad, viršydama leistiną didžiausią 50 km/val. greitį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustotojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusią trylikametę, kuriai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą ir atleido šilutiškę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priteisė mergaitei iš kaltinamosios 3 700 eurų, o jos tėvams po 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Anot Klaipėdos apygardos teismo pranešimo, nukentėjusieji nesutiko su priteistomis neturtinės žalos sumomis ir prašė priteisti 40 tūkst. eurų nukentėjusiai mergaitei ir po 5 000 eurų tėvams. Jie nurodė, kad teismas nepagrįstai atleido kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes dėl eismo įvykio kaltinamoji nesigailėjo, o savo kaltę pripažino tik verčiama byloje surinktų įrodymų, be to, jai esą turėjo būti uždrausta vairuoti transporto priemonę.

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikytas pagrįstai, nes eismo įvykį sukėlusi kaltinamoji viso proceso metu savo kaltę iš esmės pripažino, o vien tai, kad ji kelis kartus teigė važiavusi leistinu 50 km/val. greičiu, nors specialisto išvadoje nustatyta priešingai, nelaikytina kliūtimi taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Nevisiškas padarytos žalos atlyginimas (kaltinamoji pervedė nukentėjusiesiems 300 eurų), anot teismo, taip pat nėra kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atmesdamas nukentėjusiųjų prašymą teismas pažymėjo, kad uždraudimas kaltinamajai vairuoti transporto priemonę, atsižvelgiant į eismo įvykį sukėlusios gydytojos asmeninę ir darbo charakteristiką bei į tai, kad kaltinamoji dirba gydytoja keliose darbovietėse, būtų neproporcingas suvaržymas.

Tačiau apygardos teismas pakeitė priteistinos žalos sumą – priteisė mergaitei 4 700 eurų (bendra mergaitei atlygintos neturtinės žalos suma yra 10 tūkst. eurų, nes 5 000 eurų atlygino draudimo kompanija, 300 eurų – pati kaltinamoji), o jos tėvams – po 1 500 eurų.

Apygardos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusios mergaitės didelis neatsargumas turėjo įtakos tam, kad dėl eismo įvykio buvo patirta žala. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog mergaitė į perėją vis dėlto įžengė prieš tai apsidairiusi ir pradėjo bėgti tik tuomet, kai pamatė, kad automobilis nemažina greičio.

Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad abu tėvai išgyveno nežinią dėl vaiko sveikatos, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos, dėl eismo įvykio iš esmės pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas.

Pagal Lietuvos teismų praktiką, eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 eurų iki 34 504 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.