Išmokėjo 23,5 tūkst. eurų

Į Vilniaus miesto apylinkės teismą teks žingsniuoti mažosios bendrijos "Gaumena" direktorei Vylūnei Ručinskaitei.

FNTT tyrimo ėmėsi dėl trijų pasilinksminimo vietų – naktinio klubo "Mojo Lounge", kokteilių baro "Budda bar" ir buvusio "Laukinių vakarų salūno", nuo šiol vadinamo "Flamingo" – veiklos.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog Vilniuje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 m. vasarą, nuo gegužės 1 iki rugpjūčio 30 d., net 43 savo įmonės darbuotojams išmokėjo atlyginimus vokeliuose – iš viso 23,5 tūkst. eurų.

Ši suma nebuvo pagrįsta darbo užmokesčio žiniaraščiais, neapskaityta kasos dokumentuose.

"Sodrai" – melagingi duomenys

Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės vadovė nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Tai žinios apie išskaičiuotą pajamų mokestį, gyventojų pajamų mokestį, o pranešimuose "Sodrai" pateikti dar ir melagingi duomenys apie apdraustųjų socialiniu draudimu pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos.

Šioje byloje Mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinius ieškinius.

Įtarimai: suvaržymų dėl alkoholio prekybos sulaukusi mažoji bendrija "Gaumena" valdo ir naktinį klubą buvusiame Palangos viešbutyje "Pajūris". Įmonės vadovei dabar už nelegaliai mokėtus tūkstančius gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Prašoma atlyginti valstybei padarytą žalą, kuri siekia 16,6 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kas sumanė slėpti algas?

Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą apskaitos tvarkymą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų, o už neteisingų duomenų apie turtą pateikimą – baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą apskaitos tvarkymą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Tyrimui vadovavo ir jį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Kas konkrečiai bendrijoje sumanė, inspiravo ir inicijavo nelegalių algų mokėjimo sistemą? Galbūt už direktorės nugaros stovi kiti veikėjai, kurie ir yra realūs bendrijos valdytojai? Atsakymų į šiuos klausimus vakar išgirsti nepavyko.

Mažosios bendrijos "Gaumena" vadovė V.Ručinskaitė, vos išgirdusi, jog skambina žurnalistai, iš karto padėjo mobiliojo ryšio ragelį, – komentuoti situacijos nepanoro.

Dėl skundų – ribojimai

Mažoji bendrija "Gaumena" plačiau šalyje nuskambėjo po Palangos savivaldybės žingsnių riboti šiai įmonei išduotos prekybos alkoholiu licencijos laiką.

Iš viso ši bendrija alkoholio prekybos licencijas turi trimis adresais – be J.Basanavičiaus gatvės 16 adresu esančio baro "Flamingo", buvęs "Laukinių vakarų salūnas", licencijos išduotos ir J.Basanavičiaus g. 9 esančio buvusio viešbučio "Pajūris" patalpoms bei klube "Šachmatinė" esančioms patalpoms, kuriose veiklą vykdė ta pati mažoji bendrija "Gaumena".

Didžiausių nusiskundimų Palangos savivaldybė buvo sulaukusi dėl "Laukinių vakarų salūno".

Atpildas: teismas turėtų atverti buvusį "Laukinių vakarų salūną" administruojančios mažosios bendrijos "Gaumena" bylą dėl šios įmonės darbuotojams vokeliuose mokėtų atlyginimų. (Astos Aleksėjūnaitės nuotr.)

Alkoholio prekybą šioje įstaigoje buvo nuspręsta riboti iki pirmos valandos nakties.

Verslininkai šį sprendimą skundė teismams, tačiau pernai rudenį Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką tarp verslininkų ir Palangos savivaldybės vykusiame teisiniame ginče.

Neskundžiama nutartimi konstatuota, jog miesto valdžia teisėtai apribojo alkoholio prekybos laiką mažajai bendrijai "Gaumena", šeimininkaujančiai gerai žinomose pasilinksminimo įstaigose.

Skraidė kėdės

Praėjusią vasarą lankytojams pristatę veiklą naujame apmlua verslininkai "Laukinių vakarų salūno" reputaciją mėgino taisyti orientuodamiesi į kur kas ramesnę ir taikesnę publiką – gėjų ir lesbiečių bendruomenę.

Tačiau LGBT draugiška aplinka netapo ramesnė ir 2019-ųjų sezoną.

Į šį barą vasaros įkarštyje policijos patruliams teko vykti ne kartą. Konfliktų kilo dėl lankytojų elgesio, į baro apsaugos darbuotoją vienas jų buvo paleidęs baro kėdę.

Kitą kartą susistumdymas kilo su policijos pareigūnais, kurie netikėtai atvyko patikrinti.

Patikrinimą bare "Flamingo" rengė Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai kartu su Klaipėdos policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba.

Tą kartą ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnei į atlapus kibo baro vienas vadovų, teko kviesti pastiprinimą iš Palangos policijos komisariato.

Šis incidentas peraugo į ikiteisminį tyrimą, kurį iki šiol kuruoja uostamiesčio policijos Imuniteto skyrius. Byla nėra baigta tirti.

Prie baro – policijos vado sūnus

O štai kito patikrinimo metu išaiškėjo itin pikantiški faktai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba buvo gavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymą suteikti pagalbą ir patikrinti gautą informaciją, jog šiame bare alkoholiu prekiaujama draudžiamu laiku.

Reidas buvo surengtas iškart po Žolinės, rugpjūčio 16 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos du pareigūnai, persirengę civiliais rūbais, mėgino įsigyti alkoholio po 1 val. nakties.

Netikėtai paaiškėjo, jog priedangoje dirbusius pareigūnus aptarnavo buvusio Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo sūnus Svajūnas Pernavas.

Stebėdami baro naktinį gyvenimą pareigūnai savomis akimis įsitikino, jog alkoholis čia liejosi laisvai ir įsigaliojus alkoholio prekybos draudimui.

Pareigūnai prie baro patys užsisakė alaus, barmenui padavė anksčiau pasižymėtą 20 eurų kupiūrą.

Barmenas lyg niekur nieko įpylė alkoholinio alaus, tačiau į čekį "įmušė" nealkoholinio alaus bokalo kainą.

Gavo 200 eurų baudą

Dėl alkoholio prekybos taisyklių pažeidimo S.Pernavas buvo nubaustas 200 eurų bauda. Ją vaikinas skundė teismui.

Teismo posėdžio metu pareigūnai nurodė atpažįstantys salėje sėdintį S.Pernavą, kuris įvykio metu stovėjo prie baro Palangoje.

S.Pernavas buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 5 dalį.

Teisės aktas skelbia, jog alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų užtraukia baudą nuo 200 iki 590 eurų.

Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs S.Pernavo skundo aplinkybes, vis dėlto paliko galioti policijos skirtą nuobaudą.