Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną

2022-01-31 14:38:00
Daiva Janauskaitė
Teksto dydis:
Spausdinti

Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną Vytauto Liaudanskio nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną feisbuko grupės „Klaipėdos Reidai II“ nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną feisbuko grupės „Klaipėdos Reidai II“ nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną feisbuko grupės „Klaipėdos Reidai II“ nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną feisbuko grupės „Klaipėdos Reidai II“ nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną Pajūrio regioninio parko nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną Pajūrio regioninio parko nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną Pajūrio regioninio parko nuotr.
Audra gavo vardą: pajūryje padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną Pajūrio regioninio parko nuotr.

Gilus šiaurės Atlanto ciklonas, atplūdęs iš Norvegų jūros ir gavęs vardą Malik, savaitgalį nusiaubė pajūrį ir visą Lietuvą bei pridarė nemažai nuostolių. Pirmadienį klaipėdiečiai vis dar kvietė gelbėtojus, prašydami vaduoti mašinas iš po nuverstų medžių, pajūryje buvo skaičiuojami išversti medžiai ir paplūdimiams padaryta žala.

Maitojo mašinas

„Tokio įtempto darbo per 20 mano darbo metų dar nebuvo. Per parą nuo sausio 30-osios 7 valandos ryto iki 31-osios tokio pat laiko Klaipėdos ugniagesiai buvo išvažiavę 159 kartus, vėjas išvertė 112 medžių, pranešta apie 10 atvejų, kai buvo nutraukti elektros laidai. Sudėtingiausia per šią pamainą buvo spėti į pagalbą. Žinau, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojai rikiavo į eilę incidentus“, – kalbėjo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Linas Pušinskis.

Pasak jo, Klaipėdoje per parą ugniagesiai sulaukė 47 iškvietimų, devyniais atvejais pranešta apie nuo namo atsilaisvinusias konstrukcijas, balkonų detales.

Apie sumaitotus automobilius pranešimai pasipylė sekmadienį, apie 15.30 val. Gedminų gatvėje medis užgriuvo du automobilius ir užtvėrė gatvę.

Audra pajūryje vėl tapo iššūkiu: nuvarė nuo kojų uostamiesčio ugniagesius | 16 nuotr.

Gedminų gatvėje virto du medžiai, sumaitotos dvi mašinos. Ugniagesiai skubėjo ir į Darželio, Kauno, Kretingos gatves, į kelis Taikos prospekto kiemus.

„Skaičiau pranešimą apie galimą grėsmę ir raginimą saugiai pastatyti automobilius, bet gal kas galėtų pasakyti, kur yra ta saugi vieta. Kai tik imamasi šalinti senus medžius, subėga būrys rėksnių ir ima juos gelbėti. Kur jie buvo vakar, kai medžiai griuvo ir maitojo mašinas?“ – piktinosi savo automobilį po šakomis radęs klaipėdietis.

Pirmadienį, kai audra jau buvo nurimus, ugniagesiams vis dar buvo ką veikti. Iki 10 val. ryto gelbėtojai šešis kartus kviesti Klaipėdoje šalinti nuverstus medžius. Daugelyje vietų griuvo ne vienas, o keli medžiai, nukentėjo dar keli automobiliai.

Audra Klaipėdoje pridarė žalos | 22 nuotr.

Paplūdo gatvė

Audringas savaitgalis buvo sunkus ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams.

Daugiau nei 30 metų įmonėje dirbantys darbuotojai prisiminė, kad panašius iššūkius jiems teko įveikti tik per Anatolijaus vardą gavusią 1999 metų audrą.

„Operatyvinio valdymo grupėje, kurioje stebimas visų vandenviečių, nuotekų valyklų, siurblinių darbas, pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Bet didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį apie 15 val. Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių dingsta elektros energija, dėl to sutriko vandens tiekimas. Nuo pietų ir visą pirmadienio naktį dirbo gausios mūsų darbuotojų pajėgos – elektrikai, automatinės valdymo sistemos darbuotojai, tinklų tarnyba. Vandens tiekimas kelioms valandoms buvo nutrūkęs Gargžduose. Vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami III-oje ir I-oje vandenvietėse, tačiau klaipėdiečiams tokių bėdų patirti neteko“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pirmadienį, po audros, nutrūkus elektros energijos tiekimui, sutriko vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausiai – kaimo vietovėse Klaipėdos rajone.

Apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono ūkių laikinai neturėjo geriamo vandens.

Sekmadienį vakare ir pirmadienį ryte iš Klaipėdos priemiesčių į uostamiestį Liepų gatve atvažiuojantys žmonės buvo priversti įveikti paplūdusią gatvę ties sankryža su Joniškės gatve. Pasirodo, čia staigus snygis užkimšo lietaus nuotekų groteles. Pirmadienį ryte bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai jas išvalė. Netrukus vanduo susigėrė į požeminius tinklus.

Stop kadras

Įmonės darbuotojai Klaipėdoje yra nustatę 46 problemines paviršinių nuotekų tinklų vietas. Dažniausiai vanduo nespėja susigerti gatvėje, jungiančioje Rumpiškės gatvę ir Taikos pr., Malūnininkų, Renetų, Sportininkų, Švyturio, Priestočio, Šaulių, Debreceno gatvėse, keliose taikos prospekto vietose.

Veržėsi pamatyti šėlsmą

Pajūryje audros padariniai bus skaičiuojami dar ne vieną dieną. Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius pasakojo, kad miške išvirto kelios dešimtys medžių. Tačiau ruože nuo Girulių iki Karklės ir toliau nuo Šaipių iki Memersetos pajūrio kopos nenukentėjo, nes čia kiek kitoks gruntas nei toliau.

Audringa jūra nepajėgi paplauti moreninio gūbrio, tai yra molingas sluoksnis, tvirtai laikantis ne tik Olandų kepurės skardį, bet ir krantus toliau. Ties Nemirseta bangos suformavo nuo metro iki dviejų metrų aukščio skardžius.

Šventosios upė išsiliejo iš krantų bei apsėmė šalia esančius medinius poilsio namukus, užsemta buvo ir Šventosios uosto teritorija.

Vanduo išplovė smėlį po laiptais į paplūdimį, parko darbuotojai jau galvoja, kaip šias vietas sutvarkyti.

„Katastrofiškų padarinių nėra. Audros poveikis pajūriui bus geriau matomas maždaug po savaitės, kai jūra atsitrauks ir pamatysime, kiek ir kur smėlio nuplauta. Dažniausiai jis sustoja kažkur šalia ar truputį šone. Kai vanduo atsitrauks, vėjas šį smėlį vėl suneš į krantą. Tai yra natūralūs krantodaros procesai. Internete matėme Latvijos pajūrio nuotraukas, kur medžiai suvirto tiesiog į jūrą. Pas mus – kita situacija, šiaurinis vėjas nulaužė tik bene vieną pušį ant skardžio prie pagrindinės apžvalgos aikštelės“, – paaiškino D. Nicius.

Kad ir kaip keista, kai sekmadienį buvo pats audros pikas, automobilių stovėjimo aikštelė ties Olandų Kepure buvo pilna automobilių, kai kurie žmonės į virstančių medžių mišką vežėsi net vežimėlius su savo mažyliais. D. Nicius įsitikinęs, kad žmonės realia rizikavo savo gyvybe.

Paprašė apsivalyti

Palangos miesto mero Šarūnas Vaitkus patvirtino, kad pajūrį talžęs itin stiprus vėjas nuostolių padarė ir kurorte.

Palangoje siaučia audra | 25 nuotr.

„Šventosios upė išsiliejo iš krantų bei apsėmė šalia esančius medinius poilsio namukus, užsemta buvo ir Šventosios uosto teritorija. Pirmadienį uosto teritorijoje vanduo nuslūgo, potvynis traukėsi ir iš miestelio. Per audrą pakilo ir Rąžės vandens lygis, kai kuriose vietose upė buvo išsiliejusi iš krantų. Ties Būtinge, Nemirseta, Užkanave bei Monciškėmis kopos stipriai paplautos. Centriniams Palangos ir Šventosios paplūdimiams stiprus vėjas didelės žalos nepadarė, čia bangos kopų nepasiekė. Tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas papildyti paplūdimius smėliu buvo teisingas“, – pasakojo Š. Vaitkus.

Per audrą kurorte išvartyta apie 30 medžių, dar antra tiek išlaužyta bei išvartyta Palangos Birutės parke. Gerokai daugiau nukentėjo rekreaciniai kurorto miškai – čia išvirto šimtai medžių.

Palangos meras prašė vietos gyventojus, kiek įmanoma, apsitvarkyti savo teritorijas – apsišluoti, surinkti vėjo išlaužytas šakas.