- Ingrida Steniulienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Advokatų tarybos nariai kreipėsi į būsimus Seimo narius, rinkimuose kandidatuojančias partijas, prašydami įstatymais numatyti kompensacijas asmenis, kurie buvo įtarti nusikaltimais, buvo laikinai sulaikyti ar suimti, tačiau jų bylos taip ir nepasiekė teismo.
Tai pirmas toks Advokatūros kreipimasis į būsimus parlamento narius ir, pasak iniciatorių, nėra kritika teisėsaugos institucijoms ar politikams už buvusius veiksmus.
Advokatūra sako, kad tai advokatų, kaip teisės profesionalų požiūris į bendrą valstybės kūrimą, tačiau taip pat tai – kvietimas ir kitas profesijas (verslo, žurnalistų, medikų, gydytojų, ūkininkų, mokslininkų, pedagogų ir kt.) vienijančioms organizacijoms atvirai išsakyti savo profesinės srities esminius argumentus būsimajam Seimui ir Vyriausybei.
Pasak advokatų, tokie požiūrių pareiškimai yra atviras kvietimas diskusijoms dėl išdėstytų būtinų pokyčių.
„Jeigu politinės partijos norės, mes pateiksim savo įžvalgas, mes keliame diskusiją, mes norime diskusijos ir įsiklausymo, koks yra žmogaus lūkestis”, – sako advokatai.
„Kiekvienais metais 48 valandoms sulaikoma daugiau nei 10 tūkst. žmonių, virš 20 tūkst. įtarimų yra panaikinama, tačiau jokios išlaidos tokiems asmenims nėra kompensuojama. Mes kalbame apie nusikaltimą nepadariusio žmogaus apsaugą“, – per spaudos konferenciją Vilniuje trečiadienį sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Jis teigė, kad būtina nustatyti tokių atvejų žalos atlyginimo mechanizmą, kad žmogus pasitikėtų valstybe, jaustą jos pareigą ir ją vėliau gintų.
„Žmogaus teisių užtikrinimas kriminalinėje žvalgyboje ir žalos atlyginimas – tokia esmė. Tai ne tik suteiktų teisę žmonėms reikalauti, bet ir drausmintų pačias ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios lengva ranka leidžia truputį pritaikyti apribojimus, demokratinėje valstybėje mes turėtumę realią galimybę apsiginti, bet ir žinoti, kur tai įtvirtinta”, – žurnalistams sakė Advokatų tarybos narys Justas Vilys.
Pasak jo, neretai būna tokia situacija, kad po metų ar pusantrų tyrimai baigiasi tyliai arba niekuo, o žmogus būna išsunktas ir emociškai, ir finansiškai, tokia situacija teisinėje visuomenėje yra neadekvati, apribojama daugiau turto nei reikia.
Mes kalbame apie nusikaltimą nepadariusio žmogaus apsaugą
„Turėtų būti kažkokie protingumo kriterijai – jeigu esi įtariamas kyšio paėmimu, tai areštuoti visą turtą pagrindo nėra. Ikiteisminio tyrimo institucija mano, kad jeigu paaiškės daugiau nusikaltimų, laikiną nuosavybės teisių apribojimą pritaiko visam įtariamojo turtui. Jeigu turim įrodymus, reiškiam įtarimus, jeigu neturim, tai nepradėkim areštuoti daugiau negu reikia“, – sako advokatas J. Vilys.
Kai kurių advokatų kontorų valanda jų darbuotojo darbo kainuoja 500-600 eurų, o dažniausias įkainis – 200 eurų.
„O advokato gali prireikti netrumpai – jeigu krata daroma namie, tai institucijos kokią 6 valandą ryto, o būna baigia ir 12 valandą nakties, tai beveik visa darbo diena, 10-20 valandų. Jeigu žmogaus viskas areštuota, atsiskaityti kelis tūkstančius eurų tampa rimta problema“, – sako J. Vilys.
Pasak jo, teisininko paslaugos ikiteisminiame tyrime įtariamajam kainuoti 8-10 tūkst. eurų.
J. Vilys sako, kad keliamos problemos jau minimos teismų praktikoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, su kuo susiduria Lietuva, ko nevykdo, neįgyvendina.
„Visus politikus labai kviečiam atkreipti dėmesį į šias problemas, tarptautinių teismų atkreiptas dėmesys į mūsų teisinės sistemos skaudulius“, – kalbėjo J. Vilys.
Advokatūros vadovas V. Kukaitis sako norįs, kad politikai išgirstų visuomenės lūkesčius – ko tikisi iš politikų.
„Jei valstybės sistema persekioja, jiems būtų deramai atlyginta, sulaikytas ar suimtas, jeigu tikrai nepadarė nusikaltimo, jam turi būti atlyginta, kad jaustųsi orus, jeigu pažeidimo nepadarė, jam būtų kompensuojama. Mes padarėm tyrimą – jeigu žmonės mato su antrankiais vedamą asmenį, 90 proc. žmonių mano, kad jis tikrai padarė nusikaltimą“, – sakė V. Kukaitis.
Advokatūros duomenimis, teismai patenkina didžiąją daugumą prokuratūros prašymų, daugiau nei 90 proc. dėl suėmimo – 2023 m. buvo suimta 1 tūkst. 513 žmonių.
Pernai buvo pradėta per 30 tūkst. ikiteisminių tyrimų, 8 tūkst. 917 nutraukta.
Lietuvoje šiuo metu galioja įstatymu nustatyta tvarka, numatanti, kad valstybė atlygina žalą asmeniui, kuris buvo išteisintas teisme – sumoka advokatų išlaidas, specialistų tyrimų, jeigu žmogus samdė privačiai, išlaidas. Tokias išlaidas teismai priteisia netgi kartu su išteisinamuoju nuosprendžiu. Tačiau tokios kompensacijos, pasak advokatų, nenumatytos, jeigu byla nutraukta ikiteisminio tyrimo stadijoje ir nepasiekė teismo.
Kelia klausimą ir dėl kriminalinės žvalgybos
Advokatų tarybos narys, profesorius Raimundas Jurka sako, kad norisi tikrai ryžtingo žingsnio iš įstatymų leidėjų.
„Norisi, kad politinė dauguma rastų pokalbį. Ankstesnių kadencijų metu vykdavo įvairios diskusijos, Seimo komitetai spręsdavo, įvairios parlamentinės komisijos būdavo sudaromos, iš viso to gaudavosi šnipštas – pasikalba: aktualu, svarbu, bet tuo ir baigiasi. Kriminalinė žvalgyba nesukontroliuojama, nesulaikoma sritis, aš nesakau, kad jos nereikia, bet kada matom, kad tas įgauna pagreitį – daroma, kas nori, kiek nori, surinkti duomenys saugomi dešimtmečiais, bet kada iš skrybėlės galima ištraukti tą informaciją“, – sakė R. Jurka.
Pasak jo, tai turi būti kontroliuojama.
Kodėl aš turiu keliauti per teismus, kad išreikalauti informaciją?
„Politikai apie tai kalba, bet kalbomis ir baigiasi. Bet kad būtų realus reguliavimas, kad būtų tikrai pasakyta, kad saugoma informacija tiek ir tiek. Tada ta veikla atsiranda pasitikėjimas, dabar viskas slepiama už kelių spynų, mojuojant, kad įstatyme dabar viskas sureguliuota, bet ne viskas sureguliuota. Kriminalinė žvalgyba turėtų skaidriau dirbti tiek, kiek galima tą skaidrumą rodyti. Žmogus turi teisę žinoti, kiek surinkta apie jį informacija bus saugoma. Aš turiu teisę reikalauti naikinti informaciją, aš turiu teisę valdyti informaciją apie save, nes aš esu jos kūrėjas, tai nesureguliuota įstatymu, kokias realias galimybes žmogus turi“, – sakė profesorius.
„Man pasiteiravus vienos žvalgybos institucijos, ar rinkote apie mane informaciją, bus atsakyta, kad nei patvirtinti, nei paneigti negali. Kodėl aš turiu keliauti per teismus, kad išreikalauti informaciją?“, – stebėjosi jis.
Pasak R. Jurkos, jeigu nepasitvirtino kriminalinės žvalgybos informacija, žmogus turi teisę žinoti, kas jį buvo surinkta ir kodėl buvo renkama, įstatymuose nėra to numatyta.
Anot jo, daug ikiteisminių tyrimų nutraukiami dar iki teismo, žmogus būna sumokėjęs daug pinigų advokatui, bet niekas jam nieko neatlygina, tada reikia kreiptis į teismą, įrodyti, kad buvo padaryta žala.
„Konstitucinis Teismas pasakė, kad kompensuojama turi būti, kai asmuo buvo išteisintas. Bet kita problema – žmogus gali būti išteisintas dėl devynių kaltinimų, o dėl vieno nuteistas, tokiu atveju jam nepriklauso jokia kompensacija. Mano supratimu, tai nėra teisinga ir proporcinga, jis turėjo gintis nuos valstybės kaltinimų, taip pat ir tų devynių. Tik absoliutaus išteisinimo atveju dabar galima prisiteisti žalą iš valstybės“, – sako advokatas.
Advokatas, profesorius Romualdas Drakšas sako, kad siūlomiems pokyčiams reikia politinės valios, galbūt reikia kurti specialių fondą, iš kurio būtų atlyginta žala buvusiems įtariamiesiems.
„Tai turėtų būti, mano požiūriu, numatytas tam tikras fondas ir jo procedūra, tikėtina, turėtų būti tokia, kai išteisina žmogų ir priteisia išlaidas. Taip pat ir čia: nutraukia, iškart žmogui suteikiama teisė pateikti savo patirtą žalą, pagrįsti arba turi būti nustatyta konkreti suma, pagrįsta protingumo kriterijais, ir jam iškart turėtų kompensuojama. Dabar gali žmonės kreiptis į teismą civiline tvarka dėl patirtos žalos, įrodinėjant neteisėtus veiksmus. Tai labai sunku, teismai paprastai atmeta tokius ieškinius, nes kaip tu įrodysi neteisėtus veiksmus? Prokuratūra sako: mes turim teisę iškelti bylą, pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu mes turim tokią teisę, mūsų veiksmai buvo teisėti”, – sakė R. Drakšas.
Lietuvoje jau veikia Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas, jis atlygina nusikaltimu padarytą žalą smurtinių nusikaltimų aukoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune įžūliai apvogti automobiliai: piktavalius užfiksavo kameros
LNK žinių žiūrovai iš Kauno pasidalijo štai tokiu apsaugos kamerų užfiksuotu įvykiu. ...
-
Iki gyvos galvos kalintis žudikas S. Rarovskis teismo nesugraudino: jis vis dar – grėsmė visuomenei
Kauno apygardos teismas šią savaitę atmetė praeityje garsaus žudiko ir plėšiko Sergejaus Rarovskio prašymą įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. ...
-
Nuteistas R. M. Račkauskas sumokėjo savivaldybei padarytą daugiau nei 4,6 tūkst. eurų žalą
Už piktnaudžiavimą organizuojant viešuosius pirkimus nuteistas buvęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas atlygino savivaldybei padarytą 4 tūkstančių 672 eurų žalą. ...
-
Daugiabučio laiptinėje – negyvas vyras, šalia jo – švirkštai3
Uostamiesčio medikai niekuo nebegalėjo padėti vienoje daugiabučio laiptinėje rastam vyrui. ...
-
Klaipėdoje liejosi smurtas: du paaugliai sumušė nepilnametį
Klaipėdoje šeštadienį du nepilnamečiai sumušė kitą nepilnametį, pranešė Klaipėdos apskrities policija. ...
-
Konfliktas: girtas kaunietis sunkiai sužalojo dar girtesnį oponentą2
Kauno policija praneša apie šeštadienį įvykusį girtų vyrų konfliktą. ...
-
Karti vilnietės patirtis: paspaudusi sukčių atsiųstą nuorodą prarado pinigus1
Šeštadienį dar viebu sukčių grobiu tapo atsiųstą nuorodą paspaudusi sostinės gyventoja. ...
-
Tauragės rajone pričiuptas rūkalų kontrabandininkas1
Tauragės rajone pareigūnai šeštadienį sulaikė beveik 6 tūkst. cigarečių pakelių kontrabandą. ...
-
Panevėžietis ir alytiškis įkliuvo su narkotikais
Panevėžyje pas vyrą rasta narkotikų, pranešė Panevėžio apskrities policija. ...
-
Palangoje pareigūnams įkliuvo neblaivi vairuotoja: automobilyje – du vaikai2
Palangoje penktadienio vakarą pareigūnai sučiupo neblaivią vairuotoją. Jos automobilyje – du vaikai. ...