„Eilinį kartą kaltinamasis užsiima procesiniu chuliganizmu, tik vilkina procesą, aukščiausio lygio išvedžiojimai“, – išklausęs M. Ragelskio kalbų pareiškė prokuroras Mantas Januškevičius.

Rusiškai su teismu per rusų ir lietuvių kalbos vertėją bendraujantis kaltinamasis teisėją Miroslavą Gvozdovičių peikė dėl esą teismo dokumentuose padarytų lietuvių kalbos gramatinių klaidų.

Kai teisėjas posėdžio pradžioje pranešė, kad pasikeitė posėdžių sekretorė, L. Ragelskis paprašė nenagrinėti jo bylos toliau ir duoti jam 2-3 dienas, kad jis iš socialinių tinklų ir kitų šaltinių surinktų duomenis apie naująją jo bylos posėdžių sekretorę.

„Apie pasikeitimus sužinojau posėdžio metu, teismas iš anksto neinformavo, kad bus kita sekretorė, prašau teismo laiko surinkti informaciją apie naują sekretorę, ar nėra aplinkybių, dėl kurių mes galime jai pareikšti nušalinimą“, – teisme kalbėjo L. Ragelskis. Jis norėjo sužinoti, ar sekretorė neturi ryšių su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kitais jos byloje minimais asmenimis.

„Yra vardas pavardė, socialiniai tinklai, yra įvairūs būdai (rinkti informaciją – ELTA)“, – aiškino L. Ragelskis. Bylos teisėjo, sekretorės, prokuroro vardai ir pavardės visada viešai skelbiamos prieš kiekvieną posėdį.

Teisėjas M. Gvozdovičius paaiškino, kad teisme sekretorių trūksta, jis iš anksto gali ir nežinoti, kuri teismo sekretorė dalyvaus teismo posėdžiuose, kuri sekretorė dirbs L. Ragelskio posėdyje, gali paaiškėti likus vos kelioms valandoms iki posėdžio.

„Aš neturiu galimybės informuoti apie sekretorę“, – sakė teisėjas, priminęs, kad pagal įstatymus byla turi būti išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, sekretorės kompetencija jam nekelia abejonių.

L. Ragelskio advokatė Violeta Bazienė sakė, kad byla turi būti išnagrinėta ne tik per įmanomai trumpą laiką, bet ir objektyviai. Kaltinamasis ir gynėja teismui priminė, kad, pasikeitus prokurorui, teismui sutiko padaryti pertrauką ir įsitikinti, kad naujas prokuroras nėra suinteresuotas L. Ragelskio byla.

Išklausęs kaltinamojo ir jo gynėjos, teisėjas nusprendė, kad L. Ragelskio pareiškimas dėl sekretorės faktiškai reiškia nušalinimą ir šis kaltinamojo prašymas netenkinamas, nutartis neskundžiama ir L. Ragelskis kviečiamas toliau duoti parodymus.

„Jūs neteisingai aiškinate mano žodžius: nei aš, nei gynėja nušalinimo sekretorei nereiškėme, tai nelogiška. Teismas turi spręsti dėl keliamo klausimo, o klausimas dėl laiko surinkti informaciją galimam nušalinimui“, – suskubo pasakyti kaltinamasis.

„Teismas jau pasisakė, ačiū Ragelski“, – nutraukė teisėjas.

Tada L. Ragelskis ėmė teikti naują prašymą.

„Du nepilni puslapiai prašymo, perskaitysiu ir bus aiškiau“, – sakė kaltinamasis.

L. Ragelskis ėmė aiškinti, kad jam nesuprantama, koks teisėjas rugsėjį priėmė nutartį nenusišalinti teisėjui M. Gvozdovičiui nuo bylos: kaltinamajam klausimų sukėlė nesuasmenintos frazės „teismas nusprendė“ teismo dokumente.

„Ne teisėjas, o teismas nusprendė netenkinti nušalinimo prašymo, vadinasi, rezoliucinė dalis kito asmens priimta, vadinasi teismo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą, nutartis yra negaliojanti“, – pareiškė L. Ragelskis.

Jis paprašė ištaisyti teismo sprendime, rezoliucinėje dalyje esančias klaidas, išaiškinti rezoliucinėje dalyje, kad ji būtų aiški, būtų nurodyti asmuo ar asmenys, kurie tenkino ar netenkino nušalinimo klausimą. Advokatė sakė, kad jos klientui nesuprantamas rugsėjį priimtos nenusišalinimo nutarties turinys.

Teisėjas M. Gvozdovičius L. Ragelskiui patarė atsiversti ankstesnį nuosprendį, kuriame rašoma, kad nuosprendis skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

„Aš, ne kitas teisėjas, nagrinėja jūsų bylą“, – patikino teisėjas M. Gvozdovičius. Jis taip pat paaiškino, kad teismo dokumentuose minėti žodį „teismas“, nenurodant konkretaus teisėjo, yra įprasta.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai balandį pripažino L. Ragelskį kaltu dėl policijos pareigūno šmeižimo, jam skyrė 2,5 tūkst. eurų baudą.

L. Ragelskis šioje baudžiamojoje byloje pripažino kaltę, siūlė sostinės policijos pareigūnui Dainiui Daukantui susitaikyti, bet tačiau pastarasis susitaikyti nesutiko. Teismo kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. Gvozdovičiaus skaičiavimais, kaltinamasis per keletą metų vykstantį procesą jau yra pareiškęs nušalinimą  4-5 sekretorėms, prokurorui ir pačiam teisėjui.

„Ar pageidaujate toliau duoti parodymus?“, – po beveik valandos trukusio ginčo kaltinamojo klausė teisėjas.

Duodamas parodymus byloje L. Ragelskis aiškino, kad nesiruošė iš nieko tyčiotis ar žeminti ką nors, jis tik pateikė savo supratimą apie istorines aplinkybes.

ELTA primena, kad L. Ragelskis trečią posėdį iš eilės duoda parodymus ir atsakinėja į klausimus savo baudžiamojoje byloje, joje yra kaltinamas kurstymu, tyčiojimusi iš baltarusių, žydų, viešosios pagarbos vietos išniekinimu, kai į šiukšlių maišą sukrovė prie Baltarusijos ambasados Vilniuje, Mindaugo gatvėje, pastatytus nuo Minsko režimo žuvusių aktyvistų portretus, žvakes, gėles.

Prokuratūros duomenimis, 2020 m. spalį L. Ragelskis prie Baltarusijos ambasados pastato Mindaugo gatvėje, Vilniuje, filmavo save, tyčiojosi iš protestuojančių žmonių, kalbėjo apie getus, litvakus.

Kitame „Youtube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše, anot teisėsaugos, L. Ragelskis įžeidinėjo protestuojančiuosius prieš autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, tyčiojosi iš jų.

Taip pat, prokuratūros duomenimis, viename iš vaizdo įrašų L. Ragelskis fiksavo, kaip esą išniekino viešą pagarbos vietą – į šiukšlių maišą sukrovė prie Baltarusijos ambasados pastatytus nuo Minsko režimo žuvusių aktyvistų portretus, pastatytas žvakes, gėles.

Prorusiškas aktyvistas sako, kad į šiukšlių maišą surinkdamas prie Baltarusijos ambasados sudėtas gėles, žvakes ir žuvusių aktyvistų portretus norėjo pašalinti ant kelio, jo manymu, sudėtas šiukšles ir taip parodyti baltarusiams, kad Lietuvoje reikia laikytis Lietuvos įstatymų. 

„Tų daiktų, kurie guli ant šaligatvio, negalima laikyti memorialu. Užėmė viešą vietą savo politinei agitacijai, šaligatvis priklauso žmonėms. Aš savo žiūrovams aiškinau, kad čia gyvena švarą mėgstantys žmonės, čia tvarka, o čia atvažiavę savivaliauja“, – ankstesniame posėdyje sakė jis.

Vilniečio byla teisme nagrinėjama jau kelerius metus. Kurį laiką jos nepavyko pradėti, pirmieji posėdžiai buvo atidėti šešis kartus, nes kaltinamasis nebuvo susiradęs advokato, jis taip pat reikalavo į rusų kalbą jam išversti bylos medžiagą. Su teismu L. Ragelskis bendrauja rusiškai per rusų-lietuvių kalbos vertėją, teismo procesas Lietuvoje gali vykti tik valstybine lietuvių kalba.

L. Ragelskis anksčiau yra minėtas Valstybės saugumo departamento viešai skelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Žvalgybos teigimu, šis asmuo „kuruoja antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių“ iš įvairių interneto tinklapių platformą lietuvių kalba – Ldiena.lt.

Anksčiau prie teismo prieš L. Ragelskio bylos nagrinėjimą protestavę baltarusiai žurnalistams pasakojo, kad L. Ragelskio vaizdo įrašai juos įžeidžia, kaltinamasis nutekina duomenis Baltarusijos KGB, dėl to baltarusiai persekiojami, daromos kratos pas giminaičius tų, kurie nuo persekiojimo pabėgo į Lietuvą.