Penki iš minėtų šešiolikos sulaikytų asmenų įtarti šnipinėjimu Baltarusijai, kiti – Rusijai. Dvylika asmenų jau nuteisti, dėl kitų dar vyksta ikiteisminiai ir teisminiai procesai.

Prokuratūros duomenimis, nuo 2021 m. iki dabar buvo pradėta keliolika ikiteisminių tyrimų, kurie siejami su užsienio valstybių žvalgybos institucijų neteisėta veikla, organizuojamais teroro aktais Lietuvoje ir kitose valstybėse, padėjimu veikti prieš Lietuvą, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimu ir veikla bei kitomis prieš mūsų valstybę nukreiptomis nusikalstamomis veikomis.

Šiuos duomenis prokuratūra pranešė po antradienį Latvijoje, Rygoje, vykusio teisėsaugos atstovų susitikimo, kurio metu buvo kalbama apie svarbiausius geopolitinei padėčiai įtaką darančius iššūkius ir nusikaltimų prieš valstybę tyrimų ypatybes.

Šiame susitikime dalyvavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė bei kartu vykusi Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovų delegacija.

Susitikimo metu buvo aptartos institucijų fiksuojamos tendencijos,  susijusios  su nelegalia  užsienio  žvalgybos agentūrų veikla Baltijos šalyse.

„Susitikimo metu buvo aptartos institucijų fiksuojamos tendencijos,  susijusios  su nelegalia  užsienio  žvalgybos agentūrų veikla Baltijos šalyse,  nusikaltimų valstybei  baudžiamojo  persekiojimo  perspektyvos  ir bendro  teisinio  požiūrio į incidentus jūroje formavimas, dalytasi praktine vykstančių tyrimų patirtimi“, – teigiama prokuratūros pranešime.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio 31 d. prokuratūra teisminiam nagrinėjimui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 82 metų amžiaus Eduardas Manovas yra kaltinamas šnipinėjimu Rusijai.

Anot teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs E. Manovas slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.

Kaip skelbė prokuratūra, Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis E. Manovas informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.

Anot prokuratūros, šnipinėjimu kaltinamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai E. Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba praėjusių metų gruodžio viduryje jį pašalino iš partijos.

Tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.

Vyras yra nurodęs, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 m. okupacijų.