Teismo manymu, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S. Pusinas galėjo padaryti jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Kadangi jis turi ryšių Rusijoje, teismas mano, kad, baimindamasis jam gresiančios 3-15 metų laisvės atėmimo bausmės, vyras gali bėgti ir slėptis nuo teismo.

Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas BNS sakė, kad, teismo vertinimu, švelnesnėmis negu suėmimas priemonėmis nebus galima užtikrinti jo dalyvavimo procese.

Panašiais motyvais buvo pratęstas suėmimo terminas ir S. Moisejenkai. Šnipinėjimu kaltinami 34-erių metų S. Pusinas ir 66-erių metų S. Moisejenka yra suimti nuo 2014 metų gruodžio 29 dienos.

Be to, teismas antradienį pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. Moisejenkos turtui – Šiaulių mieste esančiam jo garažui, automobiliui „Mecedes-Benz“ bei pinigams. Manoma, kad pinigai galėjo būti naudojami slaptos informacijos pirkimui. Jeigu teismas priims apkaltinamąjį nuosprendį, papirkimui naudoti pinigai gali pripažinti nusikaltimų vykdymo priemone. Tokie atveju apie 2 tūkst. eurų gali būti konfiskuota Lietuvos valstybės naudai.

Šnipinėjimo bylą Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti liepos viduryje.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką S. Pusiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S. Pusinas rinko ir per Rusijos pilietį S. Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją.

S. Moisejenka anksčiau turėjo Lietuvos pilietybę ir net slėpė turįs Rusijos pilietybę, tai buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos institucijos vėliau S. Moisejenkos Lietuvos pilietybę panaikino.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S. Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S. Pusiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S. Moisejenka taip pat yra perdavęs S. Pusinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų techninėms priemonėms įsigyti. Bylos duomenimis, kaltinamasis S. Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S. Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.