Tarnyba skelbia, jog kaltinimai byloje pareikšti „Lietuvoje padalinius turinčioms dviem transporto įmonėms ir jų vadovams“, tačiau įmonių pavadinimų nenurodo. FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė BNS sakė, jog jų atskleisti neleido prokuroras.

Bylai vadovavęs Šiaulių apygardos prokuroras Žydrūnas Kungys teigė, kad kol byla neišnagrinėta teisme ir asmenys nėra pripažinti kaltais, kaltinamos įmonės neturėtų būti įvardijamos.

„Laikomės tokios pozicijos, kad kol teismas nepriimta apkaltinamojo nuosprendžio, asmenys skaitomi nekaltais, todėl pranešti ir atiduoti išankstiniam visuomenės teismui tas įmones nebūtų etiška“, – BNS sakė prokuroras.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas pradėtas patikrinus anoniminiame skunde nurodytą informaciją, kad stambių transporto įmonių darbuotojai didžiąją darbo užmokesčio dalį galimai gauna vokeliuose.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad vokeliai mokami praktiškai visiems dviejų įmonių darbuotojams: apskaitininkams, transporto vadybininkams, ekspeditoriams, vadovai taip pat dalį užmokesčio išsimokėdavo neoficialiai.

Skaičiuojama, kad per 2015–2019 metus visiems darbuotojams galėjo būti išmokėta beveik 440 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio. Tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė, kad tokią mokėjimų sistemą vykdė net keli vadovai, skirtingais laikotarpiais ėję pareigas.

Užfiksuoti ir elektroniniai susirašinėjimai tarp dviejų skirtingų įmonių vadovų, kuriuose pagal tam tikrą sistemą buvo skaičiuojami vadinamieji ekspeditorių „bonusai“ – niekur neapskaitoma darbo užmokesčio dalis, išmokama grynaisiais pinigais.

Nors oficialiai buvo nurodoma, kad darbuotojai uždirba kiek daugiau nei minimalus darbo užmokestis, iš tiesų atlyginimai siekė 1,7–2 tūkst. eurų. Mokant atlyginimus vokeliuose, siekiant išvengti mokesčių valstybei, institucijoms buvo teikiami neteisingi duomenys apie pajamas. Taip veikiant valstybės biudžetui galėjo būti nesumokėta beveik 390 tūkst. eurų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į bendrovių turtą, kurio vertė siekia beveik 417 tūkst. eurų. Civilinius ieškinius abiem bendrovėms pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, bendra ieškinio suma – beveik 280 tūkst. eurų. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinių bendra suma – per 107 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už mokesčių vengimą griežčiausia skiriama bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.