- Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Popiežius ragina atsisakyti keršto ir atleisti kitų nusižengimus
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
-
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – gyvenimo skrodimas
Klaipėdos dramos teatras ketvirtadienį Žvejų rūmuose parodys premjerą – Augusto Strindbergo dramą „Šmėklų sonata“, laikomą viena įdomiausių XX a. pjesių.
Vaidmuo – puikiam aktoriui
Spektaklį uostamiestyje stato rinktinė, tituluota Lietuvos teatro kūrėjų komanda – režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė ir kompozitorius Vidmantas Bartulis.
Klaipėdos dramos teatro vadovo Gedimino Pranckūno žodžiais, tai bus bene brangiausias spektaklis iš kada nors šiame teatre statytų. Jo sąmata siekia 200 tūkst. litų – maždaug tiek Klaipėdos dramos teatras gauna pinigų iš valstybės visiems metų pastatymams. „Šį statome iš sutaupytų lėšų, – prasitarė teatro vadovas. – Tikrai negaila tiek atiduoti vienam spektakliui, nes jis bus ypatingas jau vien todėl, kad jame vaidins mūsų grandas Vytautas Paukštė. Spektaklį skiriame aktoriaus 80-mečiui, kurį minėsime kitąmet.“
„Šioje pjesėje yra vaidmuo V.Paukštei – puikus vaidmuo puikiam aktoriui“, – pabrėžė G.Varnas, vardydamas dramaturgijos pasirinkimo priežastis.
„Šmėklų sonatoje“ taip pat vaidmenis kuria Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nelė Savičenko, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Jūratė Jankauskaitė, Regina Šaltenytė, Rimantas Nedzveckas, Igoris Reklaitis, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Simona Šakinytė ir Renata Idzelytė.
Publika bus scenoje
Beveik tris mėnesius su jais Žvejų rūmuose repetavęs G.Varnas įsitikino, kad tenykštė didžioji salė nejauki, dramos teatrui nelabai tinkama. Anot jo, norėjosi kamerinės erdvės.
Tokią ir susikūrė didžiulėje scenoje, kurioje užteks vietos ir aktoriams, ir publikai. Čia turėtų tilpti maždaug 200 žiūrovų. Režisieriaus teigimu, jiems tai bus vienas iš būdų patekti į artimą teatrą. Nors spektaklis – gana sąlyginis, konceptualus, publikos kontaktas su aktoriais turėtų būti artimas.
Ir pagal A.Strindbergą tai – kamerinė pjesė, keista modernizmo, ekspresionizmo pradžios simbolistinė drama. G.Varno žodžiais, ji nepretenduoja būti realybės atvaizdu. „Kartais norisi visai pamiršti šių dienų aktualijas ir tiesiog pafilosofuoti, – šypsojosi režisierius. – Tai filosofinis triptikas apie gyvenimą, pasaulio ir žmonių pažinimą, kuris nelabai linksmas, veikiau kartus. Tai savotiškas gyvenimo skrodimas.“
Žiūrint galvoti reikės
Dėl didelio užimtumo garsaus režisieriaus spektaklio kelias į Klaipėdos dramos teatro repertuarą užtruko šešerius metus. Tikimasi, kad kūrinys bus vertas to ilgo laukimo.
„Pasaulinio garso dramaturgas, literatūra – aukščiausios klasės, režisūra – taip pat. G.Varnas – režisierius, kuris žino, ko jam reikia, – kalbėjo V.Paukštė po repeticijos. – Kurti vaidmenį be galo sudėtinga. Sunku, be abejo. Betgi lengvų dalykų šiame reikale nebūna. Toks jau yra teatras... Kiti būdavo gražūs, o čia – negražus vaidmuo. Žiūrint galvoti reikės. Irgi lengva nebus. Bet ir labai sunku – gal ne. Nors pasisėdėjimas nebus labai malonus“.
Sprendžiant iš kelių repeticijos fragmentų, įspūdingų dekoracijų, sielą persmelkiančios muzikos, šviesos efektų, stilingų kostiumų, šukuosenų ir grimo, be kita ko, spektaklis nestokos teatralumo ir vaizdingumo, būdingo G.Varno teatrui. Šis režisierius spektaklį Klaipėdoje stato pirmąsyk. Galima spėti, kad uostamiesčio publikos laukia nepaprasta premjera, žadanti naują, intriguojančią teatrinę patirtį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteiktas valstybės pripažinimas8
Seimas ketvirtadienį suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. ...
-
Pažaislio festivalyje – Levickio interpretacijos akordeonu Gershwino rapsodijos tema
2025 m. rugpjūčio 24 d. Pažaislio vienuolyno kieme publika susitiks su Lietuvoje retai viešinčiu charizmatiškuoju akordeono virtuozu Martynu Levickiu. Solistas kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru atliks jo paties aranžuotą ir speciali...
-
B. H. Tiškevičiaus amžinoji misija – būti Lietuvos kultūros ambasadoriumi
Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos yra pasaulinės reikšmės paveldas, įsitikinusios Nicéphore’o Niépce’o fotografijos muziejaus kuratorės Emmanuelle Vieillard ir Audrey Lebeault. Iš Lietuvos kilusio g...
-
Paryžiuje koncertu ir vaizduotės forumu uždaromas Lietuvos sezonas Prancūzijoje
Paryžiaus modernaus meno muziejuje „Palais de Tokyo“ koncertu ir vaizduotės forumu ketvirtadienį uždaromas tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje. ...
-
Stebuklinga akimirka: LNOBT fojė nušvito Kalėdų eglutė
Žiūrovai, susirinkę į pirmąjį šios žiemos „Arlekino milijonų“ spektaklį, pirmieji iš arti pamatė ir įvertino pro fasadinius Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro langus vilniečiams gerai matomą teatro Kalėdų egl...
-
„Ąžuoliuko“ vadovui V. Miškiniui svarstoma suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą2
Artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma sostinės garbės piliečio vardą suteikti kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui Vytautui Miškiniui. ...
-
Kauno modernizmui skirtoje parodoje – nepažintos dimensijos
Kai 2023 m. Kauno modernizmas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miestas ir jo modernistinė architektūra tapo dar ryškesniu kūrybos šaltiniu. Naujojo architektūros instituto kūrimas Kauno pašte, Europos kult...
-
Kiek dar suksime vinilines plokšteles?1
Kalbėjomės su ne taip neseniai susikūrusios vinilines plokšteles pristatančios leidyklos „Juoda banga“ įkūrėju Rolandu Geistaru. Šios leidyklos tikslas – rinkti išskirtinę, kokybišką ir ilgalaikę meninę ...
-
Eglės Vertelytės kūrybos procesai1
Eglė Vertelytė – režisierė, scenaristė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos dėstytoja. 2017 m. kino ekranuose matėme jos debiutinį filmą – apie 50 pasaulio kino festivalių apkeliavusią tragikomediją „...
-
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Giedraitytė
Nuo trečiadienio Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Goda Giedraitytė, pranešė Kultūros ministerija. ...