Jo kūrybą labiau apibūdina forma nei turinys, o tai, kas nepasakyta, dažnai atskleidžia daugiau nei tai, kas pasakyta.

J. Fosse, dažnai lyginamo su Samueliu Beckettu (Samueliu Beketu), kūryba yra minimalistinė, ji remiasi paprasta kalba, kuri perteikia žinią ritmu, melodija ir tyla.

Tarp svarbiausių jo kūrinių – romanas „Naustet“ (1989), palankiai įvertintas kritikų, ir „Melancholia I“ ir „Melancholia II“ (1995–1996).

64 metų J. Fosse pavardė jau kelerius metus figūravo tarp potencialių Nobelio premijos laureatų.

„Jo didžiulį kūrybos lauką, parašytą norvegų niunoško kalba (viena iš Norvegijos rašytinių kalbų formų) ir apimantį įvairius žanrus, sudaro daugybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų“, – teigė žiuri.

„Nors šiandien jis yra vienas iš dažniausiai pasaulyje statomų dramaturgų, vis didesnį pripažinimą pelno ir jo prozos kūriniai“, – pridūrė ji.

„Esu priblokštas ir dėkingas. Aš tai vertinu kaip apdovanojimą literatūrai, kuri pirmiausia siekia būti literatūra, be jokių kitų sumetimų“, – sakoma J. Fosse pareiškime, kurį išplatino jo leidykla „Samlaget“.

Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją prancūzų rašytojai Annie Ernaux (Ani Erno) „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.

Akademija jau seniai kritikuojama dėl to, kad tarp jos atrinktų laureatų yra pernelyg daug vakariečių baltųjų vyrų.

Po 2018 metais kilusio skaudaus #MeToo skandalo Švedijos akademija ėmėsi esminių reformų ir pažadėjo globalesnę ir lyčių požiūriu lygiavertę literatūros premiją.

Po šio skandalo ji pagerbė tris moteris – A. Ernaux, JAV poetę Louise Gluck (Luiz Gliuk) ir lenkę Olgą Tokarczuk (Olgą Tokarčuk) – ir tris vyrus – austrų rašytoją Peterį Handke (Pėterį Handkę), Tanzanijos prozininką Abdulrazaką Gurnah (Abdulrazaką Gurną) bei J. Fosse.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.

Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.