- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
-
Aidint fejerverkams atidarytas 20-asis festivalis „Kino pavasaris“
270 rinktinių filmų, pripažintų užsienio kino meistrų vizitai ir kino šventė penkiuose Lietuvos miestuose prasidėjo. Ketvirtadienį Nacionalinėje filharmonijoje, o vėliau – ir sostinės Rotušės aikštėje paskelbtas startas jubiliejiniam, 20-ajam „Kino pavasariui“. Didžiausias Lietuvoje kino festivalis truks iki balandžio 2 d.
Iškilminga ceremonija Filharmonijoje buvo gyvai transliuojama TV kanalu „LRT Kultūra“.
„1895 m. įvyko pirmasis kino seansas. 1915 m. parodytas pirmasis Charlio Chaplino filmas. O 1995 m. suorganizuotas pirmasis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. Šias datas vienija begalinė žmonių meilė kinui. Tegul šių metų festivalis būna kaip sapnas. Sapnas, iš kurio negalėtų pabudinti net ryškiausia lietuviško pavasario saulė“, – ceremonijoje linkėjo festivalio direktorė Vida Ramaškienė.
Atidaryme – išskirtinės Lietuvos ir užsienio asmenybės
Festivalio atidaryme dalyvavo beveik 700 žmonių. Raudonu filharmonijos kilimu žengė tiek į Vilnių jau atvykę pirmieji festivalio užsienio svečiai, tiek iškilios Lietuvos kino industrijos ir kultūros asmenybės.
Tarp susirinkusiųjų užsienio svečių – ir buvęs Bogotos meras, profesorius Antanas Mockus bei filmą „Gyvenimas yra šventas“ apie jį sukūręs ir festivalyje savaitgalį filmą pristatysiantis danų režisierius Nicolas Servide.
Taip pat – komedijos „Meilės sala“ režisierė bosnė Jasmila Žbanič, palestiniečių aktorius iš filmo „Šokantys arabai“ Ali Sulimanas, islandų filmo „Gyvenimas akvariume“ aktorius Thorsteinnas Bachmannas, filmą apie Lietuvos liaudies dainininkes sukūrę Aldona ir Julianas Wattsai, dokumentinio filmo „Goli sala“ režisierė kroatė Tiha K. Gudac.
Per dvi „Kino pavasario“ savaites festivalyje apsilankys apie 200 kino kūrėjų ir industrijos profesionalų. Tarp jų – nebylųjį kiną juosta „Artistas“ prikėlęs, už ją geriausio filmo „Oskarą“ gavęs režisierius Michelis Hazanavicius, kraupius nusikaltimus Indonezijoje dokumentuojantis taip pat „Oskarui“ nominuotas Joshua Oppenheimeris, dramą apie eutanaziją atvešiantis danų režisierius Bille'as Augustas ir daug kitų žinomų kino kūrėjų.
Į Vilnių sugrįš ir prancūzų režisierius Leos Caraxas, vienas pirmųjų „Kino pavasario“ užsienio svečių, aplankęs festivalį dar prieš 20 metų šiam tik prasidėjus. Šiemet festivalis parodys režisieriaus filmų retrospektyvą.
Sveikino šalies vadovai
Ceremonija pradėta akordeonistų gyvai atlikta šių metų festivalio daina iš L. Caraxo filmo „Šventieji motorai“ („Holy Motors“).
Šventės filharmonijoje dalyviai ir „LRT Kultūra“ žiūrovai išgirdo festivalį globojančios Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodį, į susirinkusiuosius kreipėsi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kultūros viceministrė Agneta Lovoševskytė.
„Per 20 metų festivalis tapo vienu svarbiausių lietuviškos kultūros akcentų. Tai įvyko festivalio komandos darbštumo ir kūrybingumo dėka. Taip pat dėkui rėmėjams – jūs užpildote kultūros mecenavimo spragas, kurias valstybė dar ne visada gali užpildyti“, - kalbėjo Ministras Pirmininkas.
„Kino pavasaris nepalieka abejingų. Dėkoju visai gausiai ir gražiai festivalio komandai“, – sveikino kultūros viceministrė A. Lovoševskytė. Festivalio direktorei V. Ramaškienei ji įteikė specialų Kultūros ministerijos apdovanojimą.
Šventės svečiams dainavo Jurga Šeduikytė, kuri už vaidmenį filme „Rūsys“ pretenduoja tapti geriausia Lietuvos metų aktore. Taip pat tarp nominuotųjų šiam prizui – Aistė Diržiūtė („Sangailės vasara“) ir Severija Janušauskaitė („Žvaigždė“). Scenoje pasirodė ir kandidatai laimėti geriausio metų aktoriaus vyro titulą: Vytautas Kaniušonis („Lošėjas“), Marius Repšys („Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“) ir Andrius Žiurauskas („Redirected“).
Prisimintas legendinis Charlie Chaplinas
Šiemet „Kino pavasaris“ žymi ir šimtąsias legendinio Charlie Chaplino kūrybos metines. Atidarymo šventės dalyviai buvo pakviesti pažiūrėti vieną pirmųjų šio aktoriaus filmų „Vakaro šou“ („A Night in the Show“). Ši 23 minučių kino klasika sukurta dar 1915 m. Būtent ji žymiajam komikui atvėrė duris į Holivudą. Ch. Chaplino filmai visas dvi savaites bus rodomi Rotušės aikštėje, didžiuliame festivalio lauko ekrane.
Po iškilmingosios ceremonijos Rotušės aikštės ekrane buvo parodytas specialiai festivalio jubiliejui režisierės Astos Einikytės sukurtas dokumentinis filmas „20 „Kino pavasario“ akimirkų“. Po peržiūros į dangų šovė fejerverkai ir tapo aišku: kino šventė prasidėjo.
Vakaras tęsėsi sostinės klube „Tamsta“, į kurį festivalis dar sugrįš – čia vyks trys specialūs „Kino pavasario“ koncertai lydimi kino seansų. Vienas jų bus skirtas palaikyti Ukrainoje už laisvę kovojantiems žmonėms.
Seansai jau prasidėjo
Kol atidarymo ceremonijos dalyviai buvo Filharmonijoje ir Rotušėje, trijuose Vilniaus kino teatruose buvo parodytas festivalio atidarymo filmas – kanadiečių kino vunderkindo Xaviero Dolano drama „Mamytė“ („Mommy“). Jau penktadienį festivalio atidarymas įvyks Kaune ir Klaipėdoje, o dar kitą penktadienį – Šiauliuose ir Panevėžyje.
Kaune ir Klaipėdoje filmai bus rodomi iki pat balandžio 2-osios, o Šiaulių ir Panevėžio sinefilai pamatys svarbiausius festivalio filmus trijų dienų kino maratone. „Kino pavasario“ seansai šiuose miestuose vyks kovo 27–29 d.
Laukia „Oskarais“ apdovanotų filmų premjeros Lietuvoje
„Kino pavasaris“ žiūrovus kviečia pažinti kiną iš viso pasaulio nuo Baltijos šalių iki Šiaurės Korėjos ar Naujosios Zelandijos. Iš viso festivalio geografija šiemet apima per 60 skirtingų šalių. Absoliučiai daugumai filmų tai bus premjera Lietuvoje.
Tarp labiausiai aptariamų festivalio filmų – „Oskarą“ už geriausią metų filmą šiemet gavęs „Žmogus paukštis“ („Birdman“), rusų kinui pasaulinį pripažinimą grąžinusi šalies politinę sistemą kritikuojanti drama „Leviatanas“ („Leviathan“), „Oskaruose“ geriausia dokumentika pripažintas „Pilietis Edwardas Snowdenas“ („Citizenfour“), geriausiam užsienio filmui „Oskaruose“ nominuotas „Timbuktu“ ir daugelis kitų.
Festivalis rūpinsis ne tik jau sukurtais filmais, bet ir naujų filmų gamyba – vyks kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“. Tarp jos svečių – ir kontroversiško filmo „Nimfomanė“ viešinimo kampanijos kūrėjai. Konferencija tęsis kovo 31–balandžio 2 d.
Vilniuje ir Kaune atidarytos „Kino pavasario“ gatvės
Šiemet „Kino pavasario“ komanda pasirūpino, kad kinas nesibaigtų išėjus iš kino salės. Vilniaus gatvės Vilniuje ir Kaune nuo šiandien virsta „Kino pavasario“ gatvėmis, čia žiūrovų visas dvi savaites lauks susitikimai su kino režisieriais, specialios kino vakarienės, barų pasiūlymai, koncertai ir kitos pramogos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...