- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Vorkuto lietuvio akimis
-
Raimondas Puišys
"Vorkuta. 67-oji paralelė" – taip vadinasi naujausias keliautojo, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Raimondo Puišio fotografijų albumas apie Vorkutą.
Tušti namai ir dosnios širdys
Trečią pagal dydį atšiaurų ir šiauriausią mūsų planetos miestą už poliarinio rato, kurio apylinkės nusėtos gulago lageriais, tūkstančių lietuvių tremties Golgota, tris kartus ten lankęsis, daugiau nei 30 metų kalnus, žmones natūralų ir nepagražintą gyvenimą fiksuojantis fotomenininkas R.Puišys regėjo ne kaip politikas, o kaip paprastas mirtingasis ir profesionalus fotografas.
Vorkuta – šalta ir besišypsanti, šilta ir griūvanti, bet linksma. Amžiname įšale vėjo ir sniego glostomos medinės dėžės su palaidotais mirusiaisiais, ant senų garažų besikarstantys vaikai, savo kukliuose būstuose palydovinę televiziją žiūrintys tolimosios šiaurės čiabuviai, besiverčiantys elnininkyste, dar veikiančios kelios šachtos, laukiniai žvėrys ir visai čia pat – prabangūs vakarietiški automobiliai, negyvenami tušti namai ir dosnumo kupinos širdys.
Ten vis dar tebestūkso paminklai sovietiniams veikėjams: Leninui, Kirovui, bet esama paminklų ir buvusiems tremtiniams – lietuviams, vokiečiams.
Be politikos
"Vorkuta – be politikos, be perdėto pakilumo ar noro pažeminti. Su jos emocijomis, ironija, liūdnomis ir linksmomis akimirkomis – natūraliai žmogiška, apsupta nuostabios gamtos grožio, dažniausiai skendinti sniege, bet gyva", – apie 1930 m. geologų įkurtą gyvenvietę, tapusią anglies kasybos centru, nuo 1943 m. lapkričio – miestu, kalbėjo albumo autorius R.Puišys.
Albumą apie Vorkutą užsakė kauniečiui padaryti jau beveik dešimt kartų Lietuvoje lankęsis rusas verslininkas iš Sankt Peterburgo Pavelas Eretnovas.
Urale, Čeliabinsko srityje, Satkos mieste, gimęs P.Eretnovas šiaurės vakarų Rusijos mieste Vorkutoje gyveno nuo ketverių iki 26 metų.
"Vorkutoje pralėkė patys gražiausi gyvenimo metai, vaikystė, jaunystė, – nostalgiškai prisimena Pavelas, kuris, kaip ir daugelis jo pažįstamų, vėliau išsikraustė į Sankt Peterburgą. – Vieną dieną pirtyje sėdėjome, bendravome ir kilo idėja aplankyti Vorkutą. Bet juk nevažiuosi žiūrėti girtų snukių. Reikia sugalvoti ką nors įdomesnio."
Taip Pavelui kilo idėja išleisti albumą apie Vorkutą ir išsimaudyti Arkties vandenyne – už Vorkutos baigiasi žemė šiaurėje ir plyti mažiausias planetos vandenynas.
Idėja gimė pirtyje
Kodėl rusas išleisti albumą pasiūlė lietuviui?
"Į tokią vietą nori vežti žmogų, tokį, kurį pažįsti, kuris pažįsta tavo draugus, kuris neištižęs, – aiškina nuoširdus ir tiesus P.Eretnovas. – Raimondas kopė į kalnus, jis užsigrūdinęs, nėra bailys, geras ir patikimas žmogus, ir dar puikus fotografas."
Su Paša, kaip vadina P.Eretnovą draugai, R.Puišys susipažino Rusijos fotoreportažo tėvu vadinamo Karlo Bulla muziejuje.
"Paskui – pirtyje. Rusijoje pirtis išgrynina žmones. Tu jauti, ar pažintis tęsis, ar žmogus geras, ar blogas. Pirtis žmones sulygina. Ten nėra antpečių, titulų, niekas nemato, kokiu automobiliu atvažiavai, kaip apsirengęs. Pirtyje lieka tik žmogus", – 2001 m. pažinties su R.Puišiu nepamiršta verslininkas iš Sankt Peterburgo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai17
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...