- LRT RADIJO laida „Ar žinai, kad?..“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gebėjimas pasidaryti primityvius pirmuosius įrankius lėmė spartų žmonijos prisitaikymą gyvenant nepatogiomis sąlygomis. Pirmieji akmeniniai peiliai padėjo ne tik buityje, bet ir apsiginti nuo plėšrūnų ar juos medžioti. Pirmuosius peilius prieš daugiau nei 2 mln. metų naudojo dabar jau išnykusi žmonių rūšis homo erectus, bet tikėtina, kad šis įrankis buvo naudotas ir dar anksčiau.
Laikui bėgant, šis įnagis tobulėjo – jam buvo pritaisyta medinė ar kaulinė rankena, peiliai buvo gaminami ne tik iš akmens, bet ir vario ar bronzos, o dar vėliau – ir iš geležies, titano, nerūdijančio plieno. Peiliai ilgą laiką buvo pagrindinis įrankis valgant, nes šakutės išpopuliarėjo kur kas vėliau.
1669 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, norėdamas išvengti kriminalinių nusikaltimų, uždraudė su savimi nešiotis smailėjančius peilius ir reikalavo atsisakyti tokių įrankių valgant. Net ir šiandien dalies peilių galai yra buki, o dalis Anglijos gydytojų taip pat siūlo uždrausti ypač smailius peilius, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Amerikiečių žurnalo „Forbes“ skaitytojų 2005 m. atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad peilis neabejotinai laikomas svarbiausiu įrankiu žmonijos istorijoje.
„Drakulos“ autorius išgarsėjo tik po mirties
Turbūt žinomiausio vampyro grafo Drakulos kūrėjas Bramas Stokeris tapo žinomas visame pasaulyje, bet tik po mirties. Jis publikavo 12 romanų, bet jie sulaukė vidutinės sėkmės. O „Drakula“ išgarsėjo tik po kino ekranizacijų.
B. Stokeris buvo daugybės slaptų okultinių bendrijų Londone narys. Mėgo romantikų siaubo literatūrą, žavėjosi XVIII a. pietryčių Europos vampyru kultu, o jo romanas „Drakula“ vertinamas kaip jo obsesijų atspindys, nors, regis, grafas Drakula turėjo ir prototipą – žiaurumu kovose su turkais pagarsėjęs istorinis asmuo, Transilvanijos grafas Vladas Cepešas, pravarde Drakula, apie kurį iki šių laikų išlikę beveik 30 istorijų, rašytų italų, prancūzų, lotynų, čekų, lenkų, serbų, turkų kalbomis.
Žodis „drakula“ reiškia „velnio sūnus“ arba „drakono sūnus“. B. Stokeris istoriją apie grafą sužinojo 1890 m., susipažinęs su Rytų tyrinėtoju Arminu Vambery iš Budapešto universiteto. Rašytojui taip patiko Drakulos pravardė, kad jis ją suteikė savo būsimos knygos personažui.
B. Stokerio knyga priskiriama siaubo literatūros arba gotikinio romano žanrui, pasakojimas dėstomas veikėjų laiškų ir dienoraščio užrašų forma, gana tiksliai aprašytos vietovės. Rašytojas kruopščiai ir ilgai rinko medžiagą apie Transilvaniją ir jos tautosaką, ieškojo autentiškų detalių.
Kodėl Austrija – valsų karalienė
Garsiausių pasaulyje valsų kūrėjai turi bendrą pavardę – Strauss. Jų – net šeši. Pirmiausia tėvas Johannas Straussas ir trys jo sūnūs: Johannas Straussas jaunesnysis – jis žinomiausias, vadinamas „valsų karaliumi“, bei jo broliai Josefas ir Eduardas. Beje, Johanną Straussą jaunesnįjį „valsų karaliumi“ praminė niekada valsų nerašęs operos reformatorius Richardas Wagneris.
Be Straussų giminės, puikius valsus kūrė dar du Straussai: žymus operų kompozitorius austras Oscaras Strausas ir vienas žymiausių pasaulio simfonistų ir dirigentų vokietis Richardas Straussas.
Kadangi iš šių šešių Straussų – penki Austrijos piliečiai, o iš austrų liaudies šokio lendlerio ir kilo valsas, pelnytai galime sakyti: jei J. Straussas – valsų karalius, tai Austrija – valsų karalienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...