Nepaisant Bažnyčios nepritarimo, šiurpus ir tikroviškas paskutinių Kristaus gyvenimo akimirkų atkartojimas su karnavalą primenančia atmosfera ir geru verslu vietos gyventojams pritraukė tūkstančius tikinčiųjų ir turistų.

Miesteliuose į šiaurę nuo Manilos mažiausiai trys žmonės 8 cm ilgio vinimis per plaštakas ir pėdas buvo prikalti prie kryžių. Daugiau tikinčiųjų šiose kruvinose ceremonijose turi dalyvauti vėliau penktadienį.

Tuo pačiu metu vyrai nuogomis krūtinėmis, stebint asmenukes darantiems smalsuoliams, iki kraujo plakėsi nugaras.

Kai kurių dalyvių veidus slėpė gobtuvai. Žmonių kraujas tiško ant automobilių, namų ir prie gatvių pardavinėjamų gazuoto vandens butelių.

„Jei kuris nors mano šeimos narys suserga, mes darome štai ką. Darau tai dėl savo giminaičių“, – sakė 25 metų Normanas Lapuotas, plakdamasis rimbu.

N. Lapuotas sakė šioje ceremonijoje dalyvaujantis ketvirtą kartą ir pridūrė tikintis, kad ritualinis kraujo praliejimas padėjo jo seneliui atsigauti po insulto.

Nors dauguma iš 80 mln. Filipinų katalikų Didįjį penktadienį praleidžia bažnyčioje ar su šeima, kai kas dalyvauja šiuose šiurpiuose spektakliuose, kad išpirktų kaltes ar išreikštų padėką už dieviškąjį įsikišimą.

Nukryžiavimo atkartojimai Azijos katalikybės bastione vyksta dešimtmečius, nors Katalikų Bažnyčia oficialiai tam nepritaria.

„Bažnyčia niekada neskatina plakimosi, jau nekalbant apie nukryžiavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Manilos arkivyskupijos atstovas Roy Bellenas (Rojus Belenas).

„Visos aukos, kurių iš katalikų prašoma per Gavėnią ir Didžiąją savaitę, turėtų nulemti veiksmus, naudingus neturtingiesiems ir vargstantiems žmonėms“, – pridūrė jis.

Gatvės prekiautojai maistu, taksi vairuotojai ir suvenyrų parduotuvėlės turi naudos iš šių metinių apeigų, kurios kasmet pritraukia maždaug 35 tūkst. žmonių.

Beveik 80 proc. Filipinų gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Tai 300 metų trukusio Ispanijos kolonijinio valdymo, kuris baigėsi artėjant XX amžiui, palikimas.