- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
-
„Duokim garo“: tarp naujovių ir pagarbos tradicijoms
„Kai kurie žmonės sako: „Na, Liudai, esi operos solistas, tai kodėl dabar „Duokim garo“? Tačiau operos scena yra tik viena iš mano veiklų“, – primena kasmet Lietuvos regionuose galybę koncertų surengiantis atlikėjas Liudas Mikalauskas. Nuo šiol jis talkina ir ilgametei laidos „Duokim garo“ vedėjai Loretai Sungailienei.
Studijoje – ne naujokas
Pirmoji „Duokim garo“ laida televizijos ekranuose pasirodė 2000-aisiais, tačiau po trejų metų laidos eteryje nebeliko.
„Tada dirbau kitoje laidoje – „Kulinarinės kelionės“, bet žiūrovų prašymu „Duokim garo“ po vienų metų pertraukos grįžo į ekranus ir daugiau iš jų nebesitraukė. Laida nesensta ir neišsisemia, visada ieškome naujovių ir vis dar turime ką parodyti“, – tikina „Duokim garo“ vedėja L.Sungailienė.
Šiemet laidos kūrybinė komanda pristato atsinaujinusį laidos formatą: „Duokim garo“ kūrėjai važinėja po Lietuvą, kalbina įvairiuose miesteliuose, kaimuose gyvenančius žmones, o visa tai keliauja į reportažus. Greta jų laidose taip pat pasirodo geriausi regioninės muzikos kolektyvai.
Atsinaujino ir „Duokim garo“ laidos vedėjų duetas – Astą Stašaitytę keičia L.Mikalauskas. L.Sungailienė sako, kad darbas su juo – tikras malonumas, be to, solistas ne naujokas „Duokim garo“ studijoje.
„L.Mikalauskas ne kartą dalyvavo mūsų laidose. Čia jis yra dainavęs su Kėdainių kapela „Vilainiai“, kitais kolektyvais ir kaip solistas. Laidose dalyvavo ir kaip ekspertas – turėjome vieną sezoną, kai dainos konkuruodavo kaip konkurse, o ekspertai jas vertino, tačiau ne skirdami balus, bet jas apibūdindami, pasakodami apie jų kilmę, atlikimą. Jau tada pastebėjome, kad L.Mikalauskas turi puikią iškalbą, labai daug žino ir transliuoja gerą emociją, šilumą, žavesį, kuris dera su skoningu šmaikštumu. Kaip žmonės sako, žodžio kišenėje jis neieško“, – šypsosi L.Sungailienė.
Kai filmuojant laidas susitinkame televizijoje, apsikabiname kaip seni draugai.
L.Mikalauskas iš tiesų yra dalyvavęs daugybėje televizijos projektų, tačiau „Duokim garo“ yra pirma jo vedama laida. „Nemanau, kad bus per didelių iššūkių, nes kas yra buvę mano koncertinėse programose, tas žino, kad nesu iš tyliųjų – daugiau kalbu negu dainuoju. Renginio vedėjo amplua man jau seniai pažįstamas, skirtumas tik tas, kad kalbu ne prieš auditoriją, o prieš kelias kameras“, – dėsto jis.
„Kai kurie žmonės sako: „Na, Liudai, esi operos solistas, tai kodėl dabar „Duokim garo“? Operos scena yra tik viena iš mano veiklų, nes yra ir koncertinė veikla regionuose, miestuose ir miesteliuose, kur „Duokim garo“ yra viena iš aukščiausius reitingus turinčių laidų“, – akcentuoja atlikėjas.
Pasak jo, sudalyvavus laidoje „Duokim garo“ laukia bene didžiausias grįžtamasis ryšys. „Žmonės per socialinius tinklus parašo arba atsiunčia SMS žinutę. Tokio atgalinio ryšio po jokios kitos laidos nebūna, nesvarbu, kokia laida būtų. Vienas malonumas įsilieti į tokią puikią komandą“, – tvirtina L.Mikalauskas.
Patirtis regionuose – neįkainojama
L.Sungailienė prisimena dar vieną maloniai nustebinusią istoriją: „Lietuvos nacionalinis kultūros centras rengė nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmes, ir mes buvome sugalvoję, kad kiekvieną vertybę apdovanoti galėtų atitinkamos srities žinomas žmogus. Taip atsitiko, kad Tauragės bandonininkų kolektyvui apdovanojimą įteikė L.Mikalauskas. Jis taip nuoširdžiai kalbėjo, kad atrodė jam viskas taip artima – net pagalvojau: štai, ne tik operos solistas, bet ir mūsų žmogus, asmenybė, kuriai svarbi tradicinė kultūra ir kuri ją puikiai supranta.“
L.Sungailienei yra tekę vesti renginius, kuriuose koncertavo L.Mikalauskas, tad ji puikiai žino, kad tereikia jį pristatyti, o vėliau auditorijos dėmesį atlikėjas pats sėkmingai suvaldys. „Pirmieji šio sezono „Duokim garo“ filmavimai parodė, kad šis žmogus puikiai tinka šiam darbui, manau, mums sekasi „susižaisti“, o žiūrovai pamatys ir įvertins“, – sako laidos vedėja.
Jai antrina ir pats L.Mikalauskas. „Mes su L.Sungailiene labai greitai suradome bendrą kalbą, ir redaktoriai sakė, kad, kai redagavo laidą, beveik nieko neiškirpo. Žinoma, turime scenarijus, sekdami juos turime sukurti pagrindą, bet daug improvizuojame“, – neslepia naujasis laidos vedėjas.
Šiemet „Duokim garo“ tikslas – kiekvienoje laidoje atskleisti vieną Lietuvos kraštą arba kokią nors savivaldybę. Kūrybinė komanda nori pristatyti svarbiausius ir įdomiausius pasirinktos vietovės istorijos, gamtos, kraštovaizdžio, kultūros, vietos žmonių būdo akcentus.
„Bus rodomi reportažai, kurie visa tai atskleis, jų metu kartais kalbės žmonės, kartais žiūrovai matys vaizdus, iliustruotus užkadriniais pasakojimais. Studijoje pasirodys krašto kolektyvų, grupių, atlikėjų. Tikrai bus didelė įvairovė. Kviečiame tokius atlikėjus, be kurių, atrodo, neįsivaizduojamas tas kraštas. Tačiau bus ir naujų kūrėjų, kuriuos mums rekomenduoja vietos kultūros srities darbuotojai. Yra nemažai dar tik pradedančių savo kelią, bet labai įdomiai ir originaliai tai darančių žmonių“, – pasakoja L.Sungailienė.
Ji neabejoja, kad pamatęs laidą ir žiūrovas supras, koks yra kultūrinis kontekstas, kuo vertingas minimas kraštas, ką ten nuvykus galima pamatyti, ko verta paragauti. „Galbūt planuodami savo keliones vėliau prisimins matęs laidoje, kad tame krašte vyksta vienoks ar kitoks kultūrinis renginys ar festivalis, ir jame apsilankys“, – viliasi etninės kultūros puoselėtoja.
L.Mikalauskas per metus surengia mažiausiai 150 koncertų, o didžioji jų dauguma vyksta būtent Lietuvos regionuose. „Visi miestai, kuriuos dabar filmuojame, yra puikiai žinomi: pažįstu žmones, mėgėjų kolektyvus, su kuriais bendrose programose tenka dalyvauti, pažįstu kultūros centrų vadovus ir kultūros žmones. Kai filmuojant laidas susitinkame televizijoje, apsikabiname kaip seni draugai“, – atvirauja atlikėjas.
Patirtis regionuose labai padeda, kai reikia kažką ekspromtu papasakoti, ko galbūt scenarijuje nėra, bet ką L.Mikalauskas žino iš patirties. „Duokim garo“ vedėjas negali būti žmogus, kuris vien tik Vilniuje ar Kaune sėdi ir niekur daugiau neišvažiuoja. Tu turi pažinoti miestus, turi pažinoti koncertines erdves, žinoti kolektyvus, jų vadovus, kad būtų paprasta vesti šią laidą. Kartais naują tekstą gauni likus 15-ai sekundžių iki filmavimo. Per tas 15 sekundžių spėji tik kelis orientacinius žodžius peržvelgti ir turi eiti į eterį, todėl visada turi žinoti, ką pasakyti, suprasti situaciją, kad galėtum greitai sureaguoti“, – pasakoja operos solistas.
Mes keliaujame po Lietuvą, bet ir kolektyvai iš visos Lietuvos atkeliauja pas mus, atsinešdami savo žinią, charakterį ir dūšią.
Metamorfozių dešimtmečiai
Ilgiau nei du dešimtmečius gyvuojanti laida patyrė įvairių pokyčių. L.Sungailienė visus virsmus regėjo savo akimis.
„Buvo naujų periodų tiek Lietuvos kultūros gyvenime, tiek LRT televizijos istorijoje – keitėsi vadovybės ir tam tikrų televizijos projektų tvarka. Tačiau mūsų komanda visada buvo labai vieninga ir darbšti, visada gebėdavome prisitaikyti, bet išlaikyti savo vertybes, parodyti, kad gerbiame savo bendruomenę: pristatėme ją pagarbiai ir kartu žiūrovams suteikėme malonią pramogą ir edukacinių momentų“, – atvirauja ji.
„Nuo varžytuvių, kurios vykdavo tiesioginiame eteryje, o žmonės jų metu balsuodavo, atėjome iki netiesiogiai transliuojamų laidų, kurias sumontuojame. Rengdavome ir čempionatus, rinkome, kas daugiausia balsų sulaukė. Dabar perėjome prie neformatyvesnių laidų. Per pandemiją, kaip ir kitos laidos, taip ir „Duokim garo“ buvo rengiama nuotoliniu būdu, žmonės siuntė muzikinius laiškus iš namų. Esame viską išbandę“, – sako L.Sungailienė.
Ji primena ir projektą „Folkšokas“, kuris įnešė šviežio vėjo į Lietuvos muzikinę kultūrą. Išpopuliarėjo įvairios stilistikos liaudies muzikos aranžuotės ir interpretacijos, į procesą įsijungė daug atlikėjų ir kūrėjų. „Man taip pat teko ne vieną „Folkšoko“ koncertą ir gyvai pristatyti, ir vesti, ir pačiai atlikti kompozicijų. Mėgstu iššūkius, man, kaip atlikėjai, jie yra labai vertingi“, – dalijasi etninės kultūros atstovė.
Tačiau ji neslepia, kad labai ištikimi žiūrovai kartais į „Duokim garo“ komandą kreipiasi su nostalgijos gaidele, sako, kad labai norėtų tokių laidų, kokios buvo iš pradžių – su daug muzikos ir balsavimais.
„Tačiau dabar, net ir be balsavimų, kolektyvai į mūsų studiją atvažiuoja labai gerai pasiruošę, kaip į šventę – jiems tai yra gera proga parepetuoti, pasirodyti didelėje studijoje, prie profesionalaus apšvietimo. Paskui jie žiūri tuos įrašus, juos analizuoja“, – iš patirties žino L.Sungailienė.
„Mes keliaujame po Lietuvą, bet ir kolektyvai iš visos Lietuvos atkeliauja pas mus – atsineša savo žinią, charakterį ir dūšią“, – priduria ji.
„Duokim garo“ – sekmadieniais, 16.45 val., per LRT televiziją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...