- Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiame pažintį su šių metų nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Vasario 16-ąją nacionalinė kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus bei už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą bus įteikta aktorei Eglei Gabrėnaitei.
„Mano pirmasis išėjimas buvo šitam senajam teatre, šitas dabar naujasis, man atrodo arba bent girdėjau. Senajam teatre išdirbau metus. Čia kur scena, buvo žiūrovai, man taip sakė, visas šitas plotas. Aš puikiai atsimenu, įėjau čia 1972 m. rugpjūčio mėnesį. Dieve, kaip seniai“, – pasakojo E. Gabrėnaitė.
Aktorė tuomečiame Valstybiniame akademiniame dramos teatre, dabar Nacionaliniame, pradėjo dirbti iš karto po studijų konservatorijoje. Aktorinio meistriškumo ji mokėsi pas Ireną Vaišytę, o į šį teatrą aktorę pakvietė režisierius Henrikas Vancevičius. Pirmąjį vaidmenį, sukurtą šiame teatre aktorė prisimena nenoriai.
„O, dieve, baisu prisiminti teatre taip? Genialus pavadinimas: „Karaliui šalta“. Estų pjesė, mano debiutas, po kurio aš kokius trejus metus apart bitutės, kurią suvaidinau K. Kubilinsko pasakoje, ir ežienės, nevaidinau nieko. Todėl, kad „Karaliui šalta“ buvo šalta ne tik karaliui, bet šalta ir žiūrovams. Tas spektaklis ėjo, garsūs aktoriai vaidino, bet tai buvo kažkoks košmaras, todėl, kad šitas estas mokėjo rusiškai tik pasakyt: aukščiau, aukščiau, žemiau, žemiau, buvo dvi pastabos, net nenoriu prisiminti šito spektaklio, nes tai buvo visiškas fiasko, pradėjau aš labai ne kaip“, – atviravo E. Gabrėnaitė.
Svarbiausi aktorės vaidmenys susiję su režisiere Irena Bučiene, ją aktorė įvardija kaip pirmąją savo režisierę, kuri asmeniškai E. Gabrėnaitei rado pjesę ir pasiūlė vaidmenį.
„Pirmas režisierius buvo Bučienė, kuriai lenkiu galvą. Tai buvo pirmasis režisierius, kuris atnešė man asmeniškai pjesę, man ir Adomaičiui. Jaunam žmogui suvaidint keturias beveik valandas su Regimantu Adomaičiu, mes buvom dviese, tai buvo tokia mokykla didžiulė. Tai buvo „Antigonė“, tie vaidmenys, kurie davė kažkokį nedidelį užtikrintumą“, – kalbėjo E. Gabrėnaitė.
Akademiniame teatre E. Gabrėnaite dirbo beveik 20 metų iki 1990-ųjų, tada išėjo į Mažąjį teatrą, kurį iki šiol vadina savo namais. Čia sukūrė vieną garsiausių savo vaidmenų – Ranevskają „Vyšnių sode“.
Nacionaline premija aktorė įvertinta už viso gyvenimo nuopelnus bei už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą. Sako, ši savybė jai ir trukdo, ir padeda. Nes ji pati sako, kad sklando anekdotai apie aktorę, kad ji dažnai pabėga iš repeticijų, pajutusi, kad nebenori toliau dirbti.
„Atsimenu, kentėjau mėnesį ir staiga išdrįsau pasakyti „viso gero“. Atsimenu, atidarau duris, o ten – gegužės mėnuo, tokie medžiai, oras. Dieve. Mėnesį kankinausi, kaip košmare, dažniausiai tai – laisvės pojūtis. Čia – dvi nuomonės, jei esi aktorius, privalai viską vaidint. Aš nesu tokia gera aktorė, kad galėčiau viską“, – sakė E. Gabrėnaitė.
Ketvirtadienį aktorę E. Gabrėnaitę galima išvysti nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Didvyrių aikštė“, kuriame ji kuria ponios Citel vaidmenį, už kurį buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausia aktorė. Kuriant šį vaidmenį „Didvyrių aikštėje“ aktorę galima išvysti penktadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užgęso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...