Įvykiai Ukrainoje – Maidanas ir vykstantis karas – persikelia ir į vaikų literatūrą, sako Ukrainos leidybos akademijos profesorė Emilija Ohar. „Tai – nauja tema, kurios geriau niekada nebūtų buvę mūsų literatūroje, bet ji atsirado. [...] Maidanas – kaip simbolis, kaip vieta, kurioje vyko revoliucija ir, žinoma, karo, prievartos ir mirties tema“, – LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ sako E. Ohar.

Anot leidybos specialistės, šiomis temomis kuriamos ne tik iliustruotos knygos vaikams, bet ir komiksai. E. Ohar, pastebi, kad, nepaisant itin sudėtingos situacijos šalyje, į leidybą veržiasi naujovės, kurios atkeliauja ir į vaikų literatūrą.

Padėtį vertina kaip laikiną reiškinį

Anot E. Ohar, bet kurio knygų leidybos segmento būklę, taip pat ir vaikiškos knygos, lemia du dalykai. Pirmiausia, teigia profesorė, tai yra universalios priežastys, būdingos daugelio panašios kultūros ir ekonominės padėties šalių literatūroms.

„Turbūt visose šalyse literatūra išgyvena didelę konkurenciją su naujosiomis medijomis, kurios rungtyniauja su tradicine popierine knyga, naujausiomis technologijomis, labai greitai įsiliejančiomis į jaunimo ir vaikų gyvenimą (vaikai labiliausia visuomenės grupė, lengviausiai priimanti naujasias medijas)“, – sako E. Ohar.

Ji priduria, kad leidybą veikia ir specifinės priežastys, kurias lemia konkrečios šalies ypatumai. Pasak profesorės, yra reiškinių, nesusijusių su literatūra, leidyba, kurie lemia strateginius, giluminius pokyčius ir iš esmės keičia pačią vaikų literūtra bei jos leidybą. Taip pat įtakos turi ir laikini reiškiniai.

„Norėčiau, kad būtų aišku – mūsų dabartinė situacija ne tik nepadeda vystyti vaikų knygų leidybos, kartais ji tiesiog trukdo normaliai gyventi. Vis dėlto šią padėtį vertiname kaip laikiną reiškinį. Dėl laikinų sunkumų pas mus pastaraisiais metais, žinoma, smarkiai sumažėjo visų išleidžiamų grožinių knygų skaičius: pagal pavadinimus – 18 proc., pagal knygų tiražus – beveik 16 proc.“, – vardija E. Ohar.

Iš 200 leidyklų liko 15

Leidybos specialistė pabrėžia, kad kenčia ir vaikų knygų leidyba – tiražai ėmė akivaizdžiai smukti jau 2014-aisiais, o 2015 metų pirmąjį ketvirtį leidybos susitraukimas ypač išryškėjo, nors bendrame leidybos fone vaikų knygos atrodo neblogai.

„Kaip tvirtina Ukrainos leidėjų asociacijos prezidentas, iš esmės bendrame smukimo fone tai pats sėkmingiausias rinkos segmentas. Daugelis ekspertų neįžiūri pavojaus vaikų literatūros rinkos ateičiai. Juk 2005 m., po mūsų pirmosios revoliucijos, vaikų knygų buvo išleidžiama daug mažiau nei dabar“, – atkreipia dėmesį E. Ohar.

Profesorė priduria, kad tiražų ir pavadinimų skaičiaus kritimas susijęs ir su rinkos dalyvių mažėjimu: iš maždaug 200 leidyklų liko 15, tačiau iš tų leidėjų, kurie ne tik išsilaikė, bet ir aktyviai veikia rinkoje – dvi vaikų knygų leidyklos.

„Bet absoliučiai nepaprasta yra tai, kad šis kiekybinis nuosmukis atvirkščiai proporcingas kokybiniam šuoliui. Atsirado nauji projektai, vaikų literatūros kokybė labai pagerėjo. Žinote, jei pamąstytume filosofiškai, akivaizdu – vertingi kultūros reiškiniai dažniau gimsta pogrindyje. Komfortiškoje aplinkoje svarbesnė komercija, konjunktūra“, – įsitikinusi E. Ohar.

Knyga jaunimui – apie sušaudytuosius Maidane

Pasal E. Ohar, Maidanas spėjo persikelti ir į vaikų literatūrą. „Tai – nauja tema, kurios geriau niekada nebūtų buvę mūsų literatūroje, bet ji atsirado. [...] Maidanas – kaip simbolis, kaip vieta, kurioje vyko revoliucija ir, žinoma, karo, prievartos ir mirties tema“, – sako E. Ohar.

Ji priduria, kad rašyti apie tokius įvykius iš karto – pavojinga. Jos nuomone, gali būti akcentuota tai, kas yra mažiau svarbu. E. Ohar įsitikinusi, kad rašytojams ir visiems ukrainiečiams reikės palaukti, skirti laiko viską apmąstyti ir tik tada rašyti apie Maidaną, tačiau jau išleista ne viena knyga šia tema.

„Pavyzdžiui, yra knyga „Aš iš debesų šimtuko“. [...] Debesų šimtuku vadiname tuos, kurie žuvo Maidane – ne karo veiksmuose, bet buvo nekaltai sušaudyti. Ši knyga – apysaka jaunimui apie meilę, dalykus, kurie visada šalia. Dabar tai labai aiškiai suprantame: gėris ir blogis, meilė ir neapykanta, gyvenimas ir mirtis“, – teigia E. Ohar.

Komiksas apie karą – pokalbio su vaikais forma

E. Ohar  vardija, kad daug knygų parašyta ne tik Maidano, bet apskritai karo tema. Ukrainoje apie tai išleistas ir komiksas. „Laikau tai praeinančiu reiškiniu, nes vargu ar tai grafiškai ir estetiškai įdomu. [...] Vis dėlto tai – pokalbio apie karą su vaikais ir paaugliais forma, o superherojų leksika vaikams suprantama“, – pripažįsta pašnekovė.

Leidybos specialistė atkreipia dėmesį, kad Ukrainos leidyboje gausu ir kitų naujovių. Pavyzdžiui, anksčiau buvo leidžiamos dvikalbės knygos – rusų ir ukrainiečių kalbomis, bet dabar vis dažnesni multikultūriniai dvikalbių knygų projektai anglų ir ukrainiečių kalbomis. Taip pat, buvo pirmą kartą išleista knyga, sukurta pagal kino filmą. Anot E. Ohar, į leidybos sritį ateina naujų žmonių, kurie pažįstamus klasikinius dalykus ima vadinti naujais vardais.

„Pavyzdžiui, yra sąvoka „interaktyvi knyga“. Pas mus ją dar vadina „3D knyga“. Iš tiesų, tai – knyga-teatras. Ji interaktyvi, nes joje visi elementai judrūs. Sukurta knyga apie Ukrainos laimėjimus pasaulyje, pavadinta „Tai mūsų, tai tavo“. Ji skirta mažiausiems skaitytojams. Mums labai svarbu kalbėti apie Ukrainą ir namuose, ir svetur. Kalbėti apie tai, kuo mes galime didžiuotis, nes labai mažai, pasirodo, apie tai žinoma“, – pastebi E. Ohar.

Suaugusųjų knygų savybės persikelia į vaikų literatūrą

Pasak E. Ohar, derėtų atkreipti dėmesį, kad su pasikeitimais knygų leidyboje, atsirado ir neigiamų naujovų. Didžiausia ju – su komercializacija susijęs posūkis į paramogą. E. Ohar tvirtinimu, leidėjai neretai nori leisti tik tai, ką tikrai parduos.

„Taip elgdamasis leidėjas pamiršta, kad pats formuoja literatūrinį skonį. Jis nesuteikia galimybės pirkėjui išeiti iš užburto komercinio produkto rato. Ideologinę nelaisvę tarsi pakeitė rinkos nelaisvė. Ir dar – vaikų literatūrai apskritai būdingas konservatizmas. [...] Iš kur gi ta „Auksinė klasika“, „Aukso fondas“, knygų perleidimai? Laikas kai kuriuos stereotipus įveikti“, – tikina E. Ohar.

Jos teigimu, tam tikrų temų draudimas, kičas, reiškiniai, susiję su komercija, pereina iš suaugusiųjų literatūros į vaikų. Tačiau leidybos specialistė įžvelgia skirtumą – suaugęs žmogus mąsto kritiškai ir gali atskirti, kur tikras menas, kur – tik padirbinys, o vaikas viską priima kaip teisybę.

„Mums trūksta nonsenso literatūros, nes ją kurti gali tik labai talentingas autorius. Trūksta leidybos kultūros. Aš, kaip leidybos teorijos ir praktikos žinovė, kaip profesionalė, negaliu suprasti, kodėl knygoje, ypač skirtoje vaikams, atsinrada korektūros kalidos. Negaliu suprasti, kaip galima nupiešti personažą, apsirengusį kitos spalvos drabužiu, jei tekste parašyta, kokios spalvos drabužius jis dėvi“, – leidybos spragas vardija E. Ohar.

Nepaisant trūkumų, ji džiaugiasi Ukrainos knygų leidybos pasiekimais tarptautinėje rinkoje, į kurią knygos dažniausiai pakliūna dėl savo grafinio pavidalo, iliustracijų kokybės. Šalyje atsirado įvairūs knygų reitingai, premijos, kritikos laukas, kuris stimuliuoja literatūrinio proceso vystymąsi. Viso to ilgą laiką Ukrainoje nebuvo, bet šiandien nėra spaudos leidinių, skirtų vaikų literatūrai.