- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Festivalis „Aura“ skelbia programą: nuo šokio šešėliuose iki ritualų už taiką pasaulyje
-
Festivalis „Aura“ skelbia programą: nuo šokio šešėliuose iki ritualų už taiką pasaulyje
-
Festivalis „Aura“ skelbia programą: nuo šokio šešėliuose iki ritualų už taiką pasaulyje
-
Festivalis „Aura“ skelbia programą: nuo šokio šešėliuose iki ritualų už taiką pasaulyje
-
Festivalis „Aura“ skelbia programą: nuo šokio šešėliuose iki ritualų už taiką pasaulyje
Spalio 1 – 6 d. į Kauną grįžta jau trisdešimt ketverius metus skaičiuojantis Tarptautinis šokio festivalis „Aura“. Šiuolaikinio šokio tradicijas be pertraukos puoselėjantis renginys ištikimai laikosi savo vizijos – festivalyje tik pripažinti šokio meistrai ir jų visame pasaulyje kokybės ženklu tapusi kūryba, pakviesianti įsimintinam šokiui kiekvieno festivalyje apsilankiusiojo sielą.
Nuogas spektaklis nuogiems žiūrovams grįžta
Festivalio metu Lietuvoje viešėsianti vengrų choreografė Marta Ladjánszki čia surengs šokio dirbtuves norintiems save išbandyti nuogumo scenoje amplua: menininkė su atrinkta grupe žmonių spalio 1d. Vilniuje ir spalio 4 d. Kaune pristatys spektaklį su nuogais šokėjais, į kurį galės patekti tik nuogi žiūrovai. Kūrėja drąsina publiką sakydama, kad tai yra skaidrus ir tyras meninis procesas, visiškai nesusijęs su kūno seksualizavimu. „Kiekvienas turėtume gyvenime išbandyti kažką naujo, nepažinto, nes tai padeda mums atsiverti“, – teigė kūrybinį trisdešimtį scenoje švenčianti choreografė. Nudistų serijos spektaklis nuogiems žiūrovams prieš porą metų jau buvo rodytas Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje. Tuo metu susilaukė tokio išskirtinio susidomėjimo, kad norintiems patekti į šį intymų reginį neužteko bilietų.
P. Elliott nuotr.
Atidaryme – šokio filmas ir premjera
Šiemet festivalis prasidės neįprastai: užmegztas bendradarbiavimas su filmų programa „Lokys, liūtas ir šakelė“. Atidarymo vakarą žiūrovai bus kviečiami klaidžioti sapnais ir susidurti su savo šešėliais, atsiduodant kino ir šokio sintezei. Renginys Kauno kino centre „Romuva“ prasidės trumpametražiu filmu „Kažkas įžengia į šviesą“, kuriame susilieja japonų šokėjo ir choreografo Tanaka Min bei vokiečių režisieriaus Wimo Wenderso talentai ir tęsis premjeriniu Kauno šokio teatro „Aura“ šokio spektakliu „Prarasti prisiminimai“. Festivalio ir teatro vadovės Birutės Letukaitės choreografija kvies panirti į nerimą keliančią ateities viziją, kai šiandien įprasti sentimentalūs žmogiški dalykai ateityje gali pavirsti tik vos apčiuopiamomis nuotrupomis, liudijančioms neįvertintus šiandieninio mūsų gyvenimo privalumus. Spektaklio metu skambės gyvai atliekama Arkadijaus Gotesmano ir Antano Jasenkos muzika, po renginio šventinė nuotaika tęsis kino teatro fojė su didžėjaus Big Tasty muzika ir vaišėmis.
LOVETRAIN20. Organizatorių nuotr.
Festivalio žvaigždė: muzikinė duoklė meilei
Spalio 4 d. festivalis tęsis su pasaulinio garso choreografu Emanuel Gat (Izraelis/ Pracūzija), kuris festivalio svečiams pristatys visame pasaulyje pripažintą choreografinį šedevrą LOVETRAIN20.
Šis šiuolaikinis „miuziklas“ remsis nuostabiomis 9-ojo dešimtmečio britų dueto „Tears for Fears“ dainomis, tai odė 9-ojo dešimtmečio garsams ir atmosferai. Emanuel Gat yra vienas įdomiausių šiandienos šiuolaikinio šokio kūrėjų, kurio darbo metodus galima prilyginti gamtos stebėjimo fenomenui: tarsi žvilgsnis į jūrą – norisi neatitraukiant akių tiesiog sekti aukšto profesionalumo lygio šokėjų tarpusavio santykius, tam neiškant logiškų paaiškinimų ir nelipdant etikečių. Emanuel Gat Lietuvoje vieši ne pirmą kartą, pernai kartu su „Auros“ šokėjais jis pastatė spektaklį „Kartotojai“.
Paukščiai, metamorfozės ir naktinės marionetės
Net keturi spektakliai žiūrovų laukia jau įsibėgėjus renginiui. Spalio 5 d. išskirtė premjera mažiesiams žiūrovams: choreografė Ieva Jackevičiūtė ir „Auros“ šokėjų duetas pristatys spektaklį „Paukščiai“, kuriame susipina dailė ir šokis. Mažyliai taps atgyjančios parodos dalimi, kur bus galimybė patirti paukščio prigimtį per garsą, judesį, vizualinius sprendimus. Festivalio metu bus parodyti net keturi šie premjeriniai spektakliai.
„Théâtre du Corps“. P. Elliott nuotr.
Švęsdami „Théâtre du Corps“ 20 metų jubiliejų, du choreografai Marie-Claude Pietragalla ir Julien Derouault sujungė geriausius savo repertuaro kūrinius su nauju darbu „Metamorfozės“, kuris bus parodytas spalio 5 d. 19 val. „Théâtre du Corps“ yra trupė į kurią šiandien lygiuojasi šokio inovatoriai: peržengianti tradicinio šokio ribas, kurianti naują kūno kalbą. Čia nagrinėjamos meilės, aistros, vienatvės, žiaurumo ir negailestingo laiko tėkmės temos, kviečiant pasinerti į emocinę kelionę, kurioje judesys pranoksta žodžius. Marie-Claude Pietragalla – žymi Prancūzijos šokio figūra, karjerą pradėjusi Nacionaliniame Paryžiaus operos ir baleto teatre, toliau tęsianti darbus tiek šiuolaikinio šokio scenoje bei kine, bendradarbiaujant su žymiais mados namais.
Jau tradicija tapęs naktinis festivalio reginys kvies į nepatogias diskusijas apie moters kūną prancūzų spektaklyje „Vénus Anatomique“. Projekte choreografė Sarah Baltzinger komentuoja paviršutinišką moters kūno seksualizavimą ir kuria visatą, kurioje moteriškumas virsta maskaradu ir pasirodo per iškreiptą absurdo prizmę. Įspūdį dar labiau sustiprina vaškinių figūrų įkvėpti kostiumai, kurie savo įtaiga klaidina – ar tai įvaizdžio atributas, ar nuogos šokėjų kūno dalys? Lyčių atskirtis, moters marionetės įvaizdis, pasaulio groteskas ir kitas chaosas lauks publikos 22 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Ritualai pasaulio motinoms
„Stabat Mater“. Organizatorių nuotr.
Spalio 6 d. žiūrovai bus kviečiami patyrinėti gilesnius savasties sluoksnius, per meną pajaučiant dvasinę patirtį. Senovinis himnas „Stabat Mater“ yra skirtas Sopulingajai Motinai, tad Izraelio choreografė Inbal Oshman sukūrė šiuolaikinį šokį šiam himnui, įkvėpta Marijos mito bei kitų mitinių motinų ir motinos deivių, tokių kaip tamsioji ir deivė Kali. Šokis tyrinėja motinystę apibūdinančią jėgą ir kovos dvasią ir, kita vertus, jos labai pažeidžiamą bei švelnią prigimtį. Festivalio organizatorių manymu, visą žmoniją be išimties jungiantis motinos motyvas, galėtų būti nuoroda į kariaujančias konflikto puses, kur moterys praranda sūnus, vyrus, brolius. „M Stabat Mater“ – atgaila, susijungimas, subtilus žemiškojo ir dangiškojo žmogaus prado apmąstymas. Spektaklyje skamba italų vėlyvojo baroko kompozitoriaus Džovanio Batista Pergolezio muzika, kurią specialiai spektakliui atliks senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“.
Daugiau informacijos ir bilietai čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!3
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...