- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo Tautinių mažumų įstatyme skirti dėmesį ir Lietuvoje gyvenančioms istorinėms tautinėms bendruomenėms. Seime svarstomą įstatymo projektą ji siūlo papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis jų išsaugojimą.
Parlamentarė D. Asanavičiūtė siūlo įstatymo projekte pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti jų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą.
„Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms. Visgi projekte nėra kalbama apie istorines tautines bendruomenes, kurių Lietuvoje yra mažiausiai trys – tai romai, totoriai ir karaimai. Deja, pastarosios dvi istorinės tautinės bendruomenės yra nykstančios“, – sako pasiūlymą Tautinių mažumų įstatymo projektui įregistravusi Seimo narė D. Asanavičiūtė.
Jos nuomone, įstatyme reikėtų ne tik paminėti šių istorinių tautinių bendruomenių svarbą ir užtikrinti joms specialų teisinį statusą, bet ir teikti valstybinę paramą ypač nykstančių istorinių tautinių mažumų išsaugojimui.
Istorinė tautinė mažuma (bendruomenė), pagal projektą, tai Lietuvoje gyvenantys mūsų šalies piliečiai, kurie yra susiję su Lietuva ilgais, nepertraukiamais istoriniais ryšiais. Kaip vienas iš tokios bendruomenės požymių yra ir tai, kad išskyrus Lietuvą, jie neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą.
Jei Seimas pritartų, pripažintoms kaip sparčiai nykstančios, istorinėms tautinėms mažumoms, būtų teikiama valstybinė parama siekiant jas išlaikyti ir išsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą. Taip pat valstybė įsipareigotų finansuoti ir remti jų kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimą.
„Tautinių bendruomenių tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie istorines tautines bendruomenes, nykstančias bendruomenes, kurių tradicijų ir papročių puoselėjimas tampa kultūrinio išlikimo klausimu. Dalis tautinių mažumų asocijuojasi su tam tikromis religijomis ir jos sudaro didelę dalį tautinio identiteto, pvz., totoriai ar karaimai. Taip pat jau kelis šimtmečius Lietuvoje gyvena tautinių bendruomenių atstovai, kurie jau nebeturi egzistuojančios savo istorinės valstybės. Todėl įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti jų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą“, – sako D. Asanavičiūtė.
Ji pasiūlymą teikia kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais Jurgiu Razma, Laima Nagiene, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaite-Urboniene, Vilija Targamadze ir kitais parlamentarais.
Kaip ELTA jau skelbė, birželio 18 d. Seimas pateikimo stadijoje pritarė teisingumo ministrės parlamentarės Ewelinos Dobrowolskos pateiktam Tautinių mažumų įstatymo projektui, kurį svarstys rudens sesijoje.
Įstatymo projekte kalbama apie būtinybę sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Jame reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba.
Be to, E. Dobrowolskos projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Nuo 2010 m. neteko galios dar 1989 m. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...