- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Manau, ši knyga yra vienas svarbiausių veikalų, leisiančių geriau suprasti Holokaustą“, – taip apie lietuvių kalba ką tik pasirodžiusią britų istoriko ir žurnalisto Laurence’o Reeso knygą „Aušvicas. Naciai ir „Galutinis sprendimas“ sako buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Władysławas Bartoszewskis, pats kalėjęs didžiausioje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje.
L. Reesas knygoje „Aušvicas“ (vertė Matas Geležauskas, leidykla „Kitos knygos“) pateikia penkiolika metų rinktus interviu su Holokaustą išgyvenusiomis įvairių tautybių aukomis ir nusikaltėliais vokiečiais. Pašnekovai atskleidžia, kaip veikė koncentracijos stovyklos, kokie buvo masinių žudynių metodai, kas padėjo išgyventi arba sukurpti sėkmingą pabėgimo planą, užsimenama net apie viešnamį, kuriame riba tarp kalinių ir prižiūrėtojų tapdavo ypač menka.
Ne tik surinkęs interviu, bet ir ištyręs daugybę dokumentų archyvuose, L. Reesas svarsto, kodėl kai kurie žmonės žydų genocidą vertina kaip teigiamą ar net sveikintiną įvykį. Autorius klausia, kaip nutiko, kad XX amžiaus Vokietijos – kultūringos tautos Europos širdyje – piliečiai apskritai vykdė tokius nusikaltimus? Kodėl Baltijos šalyse, taip pat Lietuvoje, įsišaknijo antisemitinės pažiūros?
Laurence’as Reesas, M. Patmore nuotr.
Sykiu L. Reeso žvilgsnis platus – nepamirštama, kad stovykloje žuvo ar nukentėjo ir daugybė kitų tautų atstovų, netradicinės seksualinės orientacijos ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių.
Ši kruopščiai ir atvirai parašyta knyga nesidangsto iliuzijomis.
„Reesas be jokių pagražinimų pasiekia tai, ką prieš maždaug keturiasdešimt metų pasitelkusi filosofiją padarė Hannah Arendt: padeda skaitytojui iškelti Holokaustą iš košmarų ir gotikinio siaubo karalystės ir pripažinti, kad tai daug žmogiškesnis reiškinys, nei norėtųsi manyti. Ši kruopščiai ir atvirai parašyta knyga nesidangsto iliuzijomis“, – 2006 m. knygai pasirodžius JAV apie ją rašė dienraščio „The Washington Post“ kritikas Davidas Von Drehle’as.
Knygoje surinkti sukrečiantys stebėtojų, nusikaltimų vykdytojų ir jų aukų liudijimai, dėl kurių susitarti autoriui nebuvo lengva. Palyginimą su filosofės H. Arendt mintimis apie blogį atspindi koncentracijos stovyklą Lenkijoje išgyvenusio Toivio Blatto prisiminimai: „Žmonės manęs klausia, ką sužinojote ten būdamas, ir aš manau, kad tikras esu tik dėl vieno: niekas savęs nepažįsta. Galite paklausti gatvėje sutikto malonios išvaizdos žmogaus: „Kur yra Šiaurinė gatvė?“, jis paėjės su jumis pusę kvartalo, parodys, bus geraširdis ir malonus. Kitomis aplinkybėmis tas pats asmuo gali būti už visus baisesnis sadistas. Žmonės nepažįsta patys savęs. Skirtingomis aplinkybėmis kiekvienas iš mūsų galime būti geras ar blogas. Kai kas nors su manimi elgiasi maloniai, kartais pagaunu save galvojant: „O kaip jie būtų elgęsi Sobibore?“
Leidyklos „Kitos knygos“ nuotr.
„Aušvicas“ – tai išsami studija ir unikalus liudijimas, kaip susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms pasaulio istorijoje gali būti paprasta nužmogėti.
L. Reesas – britų istorikas, dokumentinių filmų ir laidų kūrėjas, buvęs BBC kanalo istorinės programos vadovas, aštuonių knygų autorius. Jo laidos ir knygos naudojamos kaip mokomoji medžiaga Didžiosios Britanijos mokyklose. Autorius daugiau kaip 20 metų specializuojasi Antrojo pasaulinio karo istorijoje, labiausiai tyrinėja nacistinės Vokietijos vykdytą politiką ir nusikaltimus, todėl jo kompetencijomis neabejojama. Yra apdovanotas BAFTA, Tarptautinės dokumentikos apdovanojimais, „Emmy“ ir kt., o 2006 m. ši jo knyga išrinkta geriausia istorine metų knyga Britų knygos apdovanojimuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai14
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...