- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš kur kilęs 6 km į pietus nuo Anykščių stūksančio Puntuko akmens pavadinimas – neaišku. Pasak Anykščių regioninio parko direktorius Kęstučio Šerepkos, jo vardas kildinamas net iš keleto legendų.
Iš kur kilęs 6 km į pietus nuo Anykščių stūksančio Puntuko akmens pavadinimas – neaišku. Pasak Anykščių regioninio parko direktorius Kęstučio Šerepkos, jo vardas kildinamas net iš keleto legendų.
Į LRT Radiją paskambinęs Eduardas iš Kauno teiraujasi, iš kur kilęs Puntuko akmens pavadinimas.
„Noriu pasakyti, kad žemaičiai dūnininkai buožgalvius, varlių jaunimą, vadina ne buožgalviais, o puntagalviais. Dzūkijoje yra ežeras, labai apvalus, irgi lyg su uodegėle, panašus į buožgalvį. Jis vadinamas Prapuntas. Gal kartais iš čia kilęs Puntuko pavadinimas?“ – domisi vyras.
Anykščių regioninio parko direktorius K. Šerepka pasakoja, kad Puntuko pavadinimas atsirado iš legendų. „Kitokių duomenų mes neturime. O legendų yra keletas“, – sako jis.
Anot K. Šerepkos, pasakojama, kad Puntuką nešėsi velnias, norėjęs sudaužyti Anykščių bažnyčią. „Paskui, gaidžiui užgiedojus, nelabasis paleido iš savo nagų Puntuką ir tas nukrito į mišką“, – teigia Anykščių regioninio parko direktorius.
Jis pažymi, kad ši legenda primenama ir Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“.
Pasak kitų padavimų, ant šio akmens sudegintas lietuvių karžygys Puntukas, narsus karo vadas. Manoma, kad Puntuko akmuo nuo pagonybės laikų buvęs religinių apeigų vieta.
K. Šerepkos žiniomis, yra ir dar viena legenda, kurioje pasakojama, kad netoli tos vietos, kur dabar yra Puntukas, gyvenusi darbšti ir sąžininga Anykštos giminė, o vyriausia tos giminės galva buvusi Anykšta.
„Ji turėjusi tokį paslaptingą ženklą, kurį pamatę velniukai tuojau į pragarą smukdavę. Supykęs vyriausiasis velnias ir paliepęs savo anūkui numesti ant Anykštos trobelės didelį akmenį. Ilgai velniukas bandęs jį kelti, bet veltui. Tada senis liepęs sūnui. Ir tas neįstengęs. Pyktelėjęs senis pabandė pats. Bet ir jam neišėjo. Dar labiau supykęs senis ir sušnypštęs. Staiga prigūžėję daugybė velniukų. Jie pakėlė jį ir pradėjo nešti“, – pasakoja K. Šerepka.
Jis tęsia, kad visa tai stebėjęs Perkūnas. Jam pagailo Anykštos ir jis ėmė spjaudytis ugnimi. Velniai išsigando ir akmenį paleido.
„Netoliese gyveno toks vyras Puntukas – piktas ir nedoras buvo žmogus. Pasistatė jis toje vietoje, kur krito akmuo, pirkią. Kai krito akmuo, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko Puntuko niekas daugiau nebematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti“, – kalba vyras.
Anykščių regioninio parko vadovas taip pat nurodo, kad visai netoli Anykščių, 8 km į pietvakarius, yra Puntuko kaimas. „Tokia žinoma, turime mūsų informacija apie Puntuko vardo atsiradimą“, – teigia K. Šerepka.
Iš kur tiksliai kilęs 265 tonas sveriančio akmens vardas, neaišku.
Archeologai mano, kad šį akmenį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, per Lietuvą slinkę prieš keliasdešimt ar keliolika tūkstančių metų, todėl nustatyti, kas ir kodėl šį akmenį pavadino Puntuku, sudėtinga. Belieka tik tikėti vienu iš mitų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...