E. Albee mirė savo namuose Montoko miestelyje Niujorko valstijoje po trumpai trukusios ligos, dienraštis „The New York Times“ citavo jo asmeninį padėjėją Jakobą Holderį (Džeikobą Holderį).

Vienu svarbiausių Amerikos dramaturgų laikomas E. Albee rašė stiprius jausmus perteikiančias, bet prieštaringai vertintas pjeses ir daug dėmesio skyrė nerimo, nusivylimo ir mirties temoms. Jis pasiekė draminį proveržį 1958-aisiais, kai būdamas 30-metis parašė pjesę „Zooparke“ (The Zoo Story). Ši dviejų veikėjų drama, vaizduojanti nepasitenkinimą ir klasių kovą, kitais metais buvo pirmąkart buvo pastatyta Berlyne, o 1960 metais pradėta rodyti nedideliuose Niujorko teatruose.

Dar po dvejų metų Brodvėjuje debiutavo „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ Pjesė, išsiskyrusi sukrečiančiais barnių dialogais ir vaizduojanti į svaigalus įjunkusią besivaidijančių sutuoktinių Džordžo ir Martos santykius, galiausiai tapo hitu.

Vėliau, 1966 metais, pjesė buvo ekranizuota kaip juodojo humoro komedija. Filmo režisierius buvo Mike'as Nicholsas (Maikas Nikolsas), o pagrindinius vaidmenis atliko Richardas Burtonas (Ričardas Bertonas) ir Elizabeth Taylor (Elizabet Teilor). Pastaroji už šį vaidmenį pelnė geriausios aktorės „Oskarą“.

Už „Virdžiniją Vulf“ E. Albee pelnė virtinę apdovanojimų, įskaitant 1963-ųjų „Tony“, kai ši pjesė buvo pripažinta geriausia. Tais pačiais metais ją buvo pasiūlyta apdovanoti Pulitzerio premija, bet ją teikianti taryba šią rekomendaciją atmetė.

Per kelis tolesnius dešimtmečius E. Albee karjera patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių. Jo pjesės galiausiai laimėjo tris Pulitzerio premijas kaip geriausios dramos. Ši prestižinė premija dramaturgui pirmąkart buvo skirta 1967 metais už pjesę „Trapi pusiausvyra“ (A Delicate Balance). Jos ekranizacijoje 1973-aisiais vaidino Katharine Hepburn (Ketrin Hepbern) ir Paulas Scofieldas (Pilas Skofildas). E. Albee taip pat pelnė Pulitzerio premijas už „Jūros peizažą“ (Seascape) – 1975-aisiais ir „Tris aukštas moteris“ (Three Tall Women) – 1994-aisiais.

2005 metais jam buvo skirta specialus „Tony“ apdovanojimas už visos karjeros pasiekimus.

Dramaturgas, kurio tikrasis vardas – Edwardas Harvey (Edvardas Harvis), gimė 1928 metų kovo 12 dieną, bet jo gimimo vieta tiksliai nežinoma: vieni šaltiniai nurodo Virdžinijos valstiją, o kiti – JAV sostinę Vašingtoną. Tuojau po gimimo E. Albee buvo atiduotas įvaikinti.

Jo įtėviais tapo Reedas Albee (Ridas Olbis) ir jo žmona Francis (Frensis), praturtėję iš vodevilių ir kino verslo. Kaip nurodo E. Albee draugija, savo įsūnį jie pervadino Edwardu Franklinu Albee III. E. Albee santykiai su įtėviais buvo įtempti. Jis buvo pašalintas iš kelių parengiamųjų mokyklų, taip pat iš Šv. Trejybės koledžo Konektikute.

XX a. 6-ame dešimtmetyje E. Albee persikėlė į Grinvič Vilidžo rajoną Niujorke, kur atsidūrė sau priimtinesnėje avangardinio meno aplinkoje. Ten jis ir parašė pjesę „Zooparke“.

Long Ailende esančiame Montoko miestelyje E. Albee nusipirko didelę baltą daržinę – „The Barn“ – ir 1967 metais įkūrė joje Edwardo F. Albee fondą. Šioje rezidencijoje jis suteikdavo prieglobstį rašytojams ir vaizduojamojo meno veikėjams.

Dramaturgas yra pelnęs virtinę apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinį medalį už pasiekimus mene, o 1966-aisiais – Kennedy (Kenedžio) centro apdovanojimą.

„Albee pjesės, jų įtampą, jų gebėjimas pagauti šiuolaikines temas ir eksperimentai su forma glumino tiek kritikus, tiek žiūrovus, bet tuo pačiu keitė Amerikos dramos paveikslą“, – sakoma Johno F.Kennedy (Džono Kenedžio) vaizduojamojo meno centro paskelbtoje dramaturgo biografijoje. „Jis buvo vienbalsiai giriamas kaip Arthuro Millerio (Arturo Milerio), Tennessee Williamso (Tenesio Viljamso) ir Eugene'o O'Neillo (Judžino O'Nilo) įpėdinis“, – sakoma pranešime.

Aktorė Mia Farrow (Mija Farou) buvo viena pirmųjų, savo „Twitter“ žinute pagerbusių Anapilin išėjusį legendinį dramaturgą. „Edwardas Albee buvo vienas iškiliausių mūsų laikų dramaturgų. Ilsėkis ramybėje, pone Albee“, – rašė ji.