- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu šią savaitę paskelbtas Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis sako esąs dėkingas, kad Lietuva nepamiršta užsienyje gyvenančių kūrėjų.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva nepamiršta manęs, jau daugelį metų gyvenančio svetur, nepamiršta ir kitų svečiose šalyse gyvenančių savo kūrėjų,“ – BNS sakė rašytojas.
Prieš tris dešimtmečius literatūros studijas Vilniaus universitete baigęs rašytojas yra išleidęs keturis romanus ir vieną apysakų rinkinį. Paskutinysis jo romanas „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ pasirodė pernai.
„Pirmiausia, džiaugsmu norėčiau pasidalyti su savo skaitytojais. Nesitikėjau, kad mano pastarasis romanas „Odilė“ tiek jų susiras. Šioje knygoje gi nieko nevyksta, arba labai mažai vyksta, ji lėta, be jokių išorinių intrigų, turbūt nuobodoka, bent jau man. Tačiau gal šito lėtumo, stabtelėjimo ir įsižiūrėjimo į save ir pasaulį dabartinėje lekiančioje karuselėje žmonės labiausiai ir pasiilgę“, – svarstė V. Papievis.
Kalbėdamas su BNS jis prisiminė keistą sutapimą, kuris jį aplankė trečiadienį, kai buvo paskelbtas premijos laureatu.
„Paryžiuje buvo labai graži, nuostabi diena, saulėta. Paskui virš Dievo motinos katedros pakibo milžiniška pilnatis – pasirodo, Prancūzijoje kaip tik buvo minima šventosios Odilės diena“, – sakė jis.
Nacionalinės premijos laureatas yra LRT radijo bendradarbis, Paryžiuje teikia privačias lietuvių kalbos pamokas.
Anot jo, Paryžius buvo pirmasis jo aplankytas Vakarų miestas ir jį vienintelį pavyko prisijaukinti.
„Paryžius mane pasigavo ir nepaleidžia. Bet man Lietuva labai svarbi, kasdien ją jaučiu. Tos kalbos aš mokau prancūzus, ši kalba visą laiką su manimi“, –kalbėjo V. Papievis.
„Nežinau, kas toji egzistencija“
V. Papieviui garbingiausia Lietuvos premija skirta „už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką“.
„Man patinka pasakymas „už egzistencinės patirties raišką“. Nelabai žinau, kas toji egzistencija, nei kas ji, nei ką reiškia mūsų gyvenime. Bet tebūnie. Tačiau jei priimame šį žodį, jau pats rašymas man yra egzistencinė būsena, kai nerašau, man atrodo, kad visa, kas aplink vyksta, slysta pro šalį – lyg gyvenu, bet lyg ir negyvenu“, – sako menininkas.
V. Papievis džiaugiasi galėdamas kurti pernelyg nesirūpindamas dėl pragyvenimo ir pripažįsta, kad Lietuvoje tai padaryti būtų sunkiau.
„Man keista, kai aš grįžtu vasarą į Lietuvą ir manęs klausia – ar tu turėjai atostogų. Bet visas mano gyvenimas yra atostogos. Aš labai trumpai dirbau biure, kontoroje, į kurią reikia ateiti devintą ir išeiti šeštą. Nardau tarp Lietuvos radijo, savo pamokų, įrašų, kur prisireikia lietuvių kalbos. „Atostogaujantiems“ laisviems menininkams čia išsiversti lengviau nei Lietuvoje“, – pripažino rašytojas.
Kitas Nacionalinės premijos laureatas režisierius Gytis Lukšas, apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus ir už kūrybišką nacionalinės literatūros interpretaciją kino kalba, prisipažino su V. Papieviu kuriantis planus pastatyti filmą pagal jo knygas. Pats rašytojas tai vadina dideliu iššūkiu.
„To niekada nedariau. Nes kai rašai apsakymą, romaną, rašai vienas, o čia jaučiu, kad už manęs yra daug žmonių, už tuos žmones jauti didelę atsakomybę. Kažkaip keista ir įdomu – atsitiktinumas lėmė, kad mudu su Gyčiu esame šių metų nacionalinės premijos laureatai“, – sakė V. Papievis.
Kitais nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vytautas Anužis, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas ir tapytoja Rūta Katiliūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...