- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau aštuntus metus Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų darbus pristatanti konkursinė Europos šalių kino forumo trumpametražių filmų programa „Naujasis Baltijos kinas“ įdomiausių trumpametražių ieško ir šiemet.
Konkursinė „Naujojo Baltijos kino“ programa siekia ne tik atrasti, bet ir paskatinti perspektyviausius Baltijos šalių talentus. Konkurso laureatas, išrinktas kompetentingos tarptautinės žiuri, apdovanojamas „Vilniaus kino klasterio“ įsteigtu prizu – 10 000 eurų vertės kino aparatūros nuomos paslaugomis būsimam kino projektui.
Įvertinamas ir geriausio lietuviško trumpametražio filmo autorius – jam atitenka Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtas 3 000 eurų vertės piniginis prizas.
Pernai, pirmą kartą konkurso istorijoje, geriausiu programos trumpametražiu filmu buvo išrinktas lietuvių darbas – Austėjos Urbaitės filmas „Tiltai“. Šis filmas triumfavo ir geriausio lietuviško trumpametražio kategorijoje, ir šių metų „Sidarbrinės gervės“ apdovanojimuose, kur taip pat buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu vaidybiniu filmu.
Jūsų dėmesiui trumpas interviu su pernai konkurse triumfavusio filmo režisiere A. Urbaite.
– Pernai dalyvavai „Naujojo Baltijos kino“ konkurse ir laimėjai abu pagrindinius prizus. Tavo filmas buvo pripažintas ir geriausiu Baltijos šalių trumpametražiu, ir geriausiu lietuvišku trumpametražiu. Ar tikėjaisi tokios sėkmės?
– Tikrai nesitikėjau pelnyti abiejų apdovanojimų. Tyliai ir stipriai vyliausi pripažinimo lietuviškoje programoje, tačiau išgirdus savo vardą antrą kartą, nustojau kvėpuoti. Man iki dabar labai smagu dėl to ir kai labai bijau eiti į priekį – šis prisiminimas padrąsina.
– Ar jau panaudojai prizus?
– Dalį prizo jau panaudojome filmo „Tiltai“ platinimui bei po filmavimų likusioms skoloms padengti, o kita jo dalis – filmavimo technika, laukia savo eilės pasitarnauti mano debiutinio filmo aikštelėje. Apie jį kol kas plačiau kalbėti per anksti.
– Ar dalyvavimas ir pergalė „Naujojo Baltijos kino“ konkurse kaip nors padarė įtaką tavo dabartinei karjerai, padėjo tvirčiau žengti į kino pasaulį?
– Tikiu, kad dėl šių apdovanojimų filmą pamatė ir apie jį sužinojo daugiau žmonių, netgi sulaukiau asmeninių kreipimųsi su klausimais, kur būtų galima pamatyti šį filmą, ir dėl to labai džiaugiuosi. Tai tapo savotiška rekomendacija prašant paramos, bandant patekti į ateities projektų vystymo forumus. Galimybė paminėti šiuos apdovanojimus suteikia savotiško pasitikėjimo savimi rašant paraiškas, ir yra tarsi rodiklis leidžiantis tikėtis, jog į tave bus atkreiptas dėmesys ir tavo kompetencija įgyvendinti projektą bus apsvarstyta.
– Kaip manai, ko reikia šiuolaikiniam kino kūrėjui, jog jis būtų pastebėtas?
– Nežinau, ar tos priežastys yra kitokios nei seniau. Nemanau. Manau, visais laikais buvo pastebimi nuoširdūs ir savo filmui atsidavę kūrėjai ir filmai, kurių autoriai nebijo rizikuoti. Tik, žinoma, skirtingų kūrėjų darbus pastebi skirtinga auditorija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...