- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Antanas Gvildys
Netekome žymaus architekto Antano Gvildžio, skelbia Lietuvos architektų sąjunga.
A. Gvildys gimė 1957 m. Vilniuje. Baigęs mokslus įgijo architekto išsilavinimą. 1981 m. pradėjo dirbti Paminklų restauravimo institute architektu restauratoriumi, dalyvavo kuriant daugelį Vilniaus senamiesčio projektų. 1993 m. tapo instituto vadovu, dalyvavo nepriklausomos Lietuvos paminklosaugos sistemos kūrime, o dar aktyviau – architektūrinėje kūryboje.
Paminklų restauravimo institute A. Gvildys dirbo iki 2001-ųjų, kai įkūrė privačią architektūros studiją „Archinova". Čia ir toliau tęsė architektūrinės veiklos paminklosauginiuose objektuose tradiciją, o kartu daug dėmesio skyrė šiuolaikiniam Vilniaus veidui – vadovavo modernių, išskirtinės architektūros objektų projektavimui bei realizavimui.
Paminėtini objektai – Vilniaus universiteto Baltosios salės restauravimas ir bokšto virš jos atkūrimas, Lietuvos genocido centro pastato restauravimas, Prezidentūros pastatų ansamblio restauravimas ir pritaikymas, dalyvavimas kuriant Valdovų rūmų atkūrimo strategiją, Vilniaus Rotušės aikštės rekonstrukcija bei kiti.
Už kūrybinę veiklą A. Gvildys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu, Europos paveldo apdovanojimu „Europa Nostra" ir daug kitų apdovanojimų už architektūrą ir paminklosaugą.
*********************
Atsisveikinti su A. Gvildžiu galima laidojimo namuose M. K. Paco g. 4, Vilniuje: birželio 25 d., šeštadienį, nuo 17 iki 20.30 val., birželio 26 d., sekmadienį, nuo 9.30 iki 14 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Išvežamos lėktuvo nuolaužo...
-
Vilniuje girtas „Volkswagen...
-
Sutarčių su „Rheinmetall...
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakaisYra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorėKlaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtosNuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinioAnkstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. KimSapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karąGreta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimąDaugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...