- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spalio 18, 19, 20 dienomis vyksta dokumentinio spektaklio pagal Ukrainos moterų pasakojimus „Liudijimai“ premjeriniai rodymai. Po premjeros Vilniuje, spektaklis bus parodytas Anykščiuose (lapkričio 15 d.), Ignalinoje (gruodžio 6 d.) ir Šalčininkuose (gruodžio 9 d.). Mintis kurti tokio pobūdžio spektaklį kilo režisieriui Oskarui Koršunovui: bendram darbui jis subūrė aktores, kurios savanoriškai susitiko su į Lietuvą atvykusiomis ukrainietėmis ir išklausė jų istorijas.
Kiekvienas spektaklyje skambantis pasakojimas yra atvira ir sukrečianti išpažintis: nuo paprastų gyvenimiškų detalių prieinama prie karo realybės, kurios žmogus, jame nebuvęs, tiesiog negali įsivaizduoti.
Pasak režisieriaus O. Koršunovo, kuris prieš premjerą pats lankėsi Ukrainoje, „Liudijimai“ susiję su karo pradžia, nes istorijos daugiausiai buvo rinktos karo pradžioje: „Tai pasakojimas apie tą netikėtumą, šoką, kurį išgyveno žmonės. Apie paprastų žmonių poelgius, kurie lėmė tai, kad jie liko gyvi. Kaip jie bėgo, slėpėsi, kaip bandė gelbėti savo vaikus, kaip moteris, beveik nemokanti vairuoti, sugebėjo iš Mariupolio atvažiuoti iki Lietuvos...“
Viešojoje erdvėje be paliovos girdime naujienas apie karą, vyksta nuolatinė informacinė kova, kuriamos melagienos, pasitaiko įvairių manipuliacijų, todėl, anot kūrėjų, bet koks tikras liudijimas yra aukso vertės. „Jos labai norėjo, kad tos istorijos būtų paviešintos, kad jas išgirstų kuo daugiau žmonių ir pasaulis sužinotų tiesą“, – sako „Liudijimų“ kūrėjai.
Tokių istorijų, kokios pateikiamos „Liudijimuose“ neįmanoma surasti jokiose žiniasklaidos priemonėse, nes tai yra moters pasipasakojimas kitai moteriai, ukrainietės išpažintis Lietuvos aktorei, pasiryžusiai suteikti istorijai balsą.
„Kai karo pradžioje visi patyrėme šoką, atrodė, kad teatre neįmanoma nieko daryti. Tuo metu buvo galvojama, ar apskritai kultūra turi kokią nors vertę, ar teatre galima statyti klasiką. Bet Ukrainos teatrai šiandien kaip tik stato klasiką, ir žiūrovai eina jos žiūrėti. Teatruose statomos ir komedijos. Tokio teatro poreikis didžiulis. O karo pradžioje kilo klausimas, kaip po Aušvico: ar kultūra beturi prasmę? Panašus klausimas kilo ir po Bučos. Toje situacijoje man atrodė, kad vienintelis įmanomas dalykas – būtent toks teatro liudijimas. Susitikti su žmonėmis, dažniausiai moterimis, atvykusiomis iš karo zonos, ir kalbėtis, tiesiogiai perteikti jų patirtis kaip liudijimus...
Tai, ką mums pateikia medijos, yra abstraktūs namai, abstraktūs vaizdai – kažkieno namai, kažkieno ašaros... Bet kai kalbama apie savo namą, apie savo išsiskyrimą su artimu žmogumi, tai veikia visai kitaip.
Čia yra labai svarbu asmeniškas išgyvenimas. Tai, ką mums pateikia medijos, yra abstraktūs namai, abstraktūs vaizdai – kažkieno namai, kažkieno ašaros... Bet kai kalbama apie savo namą, apie savo išsiskyrimą su artimu žmogumi, tai veikia visai kitaip“, – sako „Liudijimų“ režisierius.
Spektakliui muziką sukūrė Antanas Jasenka, vaizdo projekcijas – Artis Dzerve, šviesas – Vilius Vilutis. Tekstus suredagavo Živilė Zablackaitė, kostiumus parinko Karolina Fiodorovaitė, spektaklio režisierius-asistentas – Antanas Obcarskas. Ukrainiečių istorijas liudija Vaiva Mainelytė, Rasa Samuolytė, Jurga Kalvaitytė, Jūratė Vilūnaitė, Neringa Bulotaitė, Diana Anevičiūtė, Jovita Balčiūnaitė.
„Liudijimai“ artimiausiu metu bus rodomi Anykščiuose (lapkričio 15 d.), Ignalinoje (gruodžio 6 d.) ir Šalčininkuose (gruodžio 9 d.) ir Vilniuje, LNDT (gruodžio 16, 17 d.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...