Pirmieji Antrojo pasaulinio karo baisumus Lietuvoje išgyveno palangiškiai. Pirmosiomis karo dienomis miške už Birutės kalno buvo sušaudyta daugiau nei 100 žydų ir lietuvių. Žudynių aukoms atminti Palangos botanikos parke atidengtas paminklinis akmuo. Tačiau yra teigiančiųjų, kad žudynės vyko kitoje vietoje, o ant akmens iškaltas užrašas ne visai atitinka istorinę tiesą.

Palangoje gimęs architektas Edmundas Benetis rodo Palangos botanikos parko pakraštyje stovintį paminklinį akmenį, ant kurio hebrajų ir lietuvių kalbomis iškaltas užrašas byloja, kad šio miško pietinėse kopose 1941 nacistai ir jų talkininkai nužudė 105 žydus. Užrašas, pasak E. Benečio, neatitinka istorinės tiesos.

„Dėl datos, kuri yra gana abstrakčiai įvardyta,1941 m. Duomenys rodo, kad tai yra 1941 m. birželio 27d. Ir turbūt pagrindinis dalykas yra nužudytų žmonių skaičius. Šioj vietoj, pagal istorikų duomenis, yra nužudyti 111 palangiškių, iš kurių 106 žydai ir 5 palangiškiai“, – sako E. Benetis.

Ant paminklo palikti maži akmenėliai – taip žydų tautybės žmonės pagerbia mirusiuosius: rodo, kad paminklas yra lankomas. Tačiau šioje vietoje jokių žudynių, pasak architekto, nebuvo. Tikroji vieta esą yra už kelių šimtų metrų, legendinės vilos „Auska“ teritorijoje. E. Benetis tikina, kad tragedija įvyko vilos teritorijos pakraštyje, netoli pajūrio kopų.

„Man šitą vietą parodė amžiną atilsį senas palangiškis Kazimieras Ragauskas. Kai įvyko ši tragedija, jie buvo vaikai. Ir jie po žudynių, kadangi žinojo ir girdėjo, atbėgo čia žiūrėt. Ir iš jų pasakojimų aš žinau apie judančią žemę ir kruviną smėlį“, – teigia architektas.

E. Benetis sako, kad paminklinį akmenį būtina perkelti į tikrąją žudynių vietą. „Auskoje“ šeimininkaujantys verslininkai sako tam neprieštarautų. Pasak savivaldybės atstovų, jie situaciją aiškinasi su Gaono žydų muziejumi bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, o paminklą perkelti esą dar per anksti.

„Jie pabrėžė, kad tyrimas nėra baigtinis, kad tiksli žudynių vieta jiems nėra žinoma. Savivaldybė viską padarė, ką galėjo. Patvirtinus arba nustačius tikslią žudynių vietą, tada būtų tikslinga kalbėt apie to akmens perkėlimą“, – tikina Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.

Sušaudytų palangiškių palaikai buvo perlaidoti, sovietmečiu statant „Auskos“ vilą, tačiau jokių dokumentų esą dar nepavyko aptikti. Paminklas amžino poilsio vietoje kapinėse – taip pat su klaidingu užrašu. Nurodyta, kad žudynės vyko ne 27, o 29 dieną.