- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričio 11 - 15 dienomis Vilniuje savo penkioliktąjį jubiliejų žymės tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“. Jau eilę metų šis festivalis pasižymi unikalumu perteikdamas įvairių šalių tradicinės kultūros grožio ypatybes bei stiprina kultūrų tarpusavio bendradarbiavimą tam palankioje, festivalio koncertų terpėje. Glaudaus tarpusavio ryšių puoselėjimo rezultatas „gimdo“ tolimesnes, netikėtas festivalio koncertų programas ir naujus ansamblių sąstatus, suburiančius Lietuvos ir užsienio atlikėjus draugėn.
Festivalis pavadintas pravoslavų šventės – Švenčiausios Mergelės Marijos Globos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) – garbei sukviečia liaudies tradicinės kultūros saugotojus ir puoselėtojus. Organizatoriai teigia, kad su užsidegimu plečia ir vysto savo tradicines liaudies šaknis net ir tokiu sunkiu pandemijos laikotarpiu, tad didžiuojasi galėdami dalintis ir švęsti jubiliejinę festivalio sukaktį bei tikisi kartu skleisti paguodą ir viltį labiausiai to stokojantiems šiuo metu.
Festivalio komanda pasiruošusi pandemijos netikėtumams, sunkiausiu atveju, festivalio koncertai bus transliuojami nuotoliniu būdu, bet vienaip ar kitaip – vyks.
„Pokrovskije kolokola“ yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Jame dalyvavo folkloro ir etnografijos kolektyvai iš Afganistano, Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Norvegijos, Olandijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Moldovos, Rusijos, taip pat jos respublikos – Adygėja, Altajaus kraštas, Kalmukija, Kabalda-Balkarija, Udmurtija, Čečėnija, Dagestanas, Komi, Tyva, Marij-El, Jakutija ir kt.
Kaip ir kiekvienais metais, festivalio programa nuspalvinama užsienio etninės kultūros ypatybėmis, kurias meistriškai ir įtaigiai perteikia itin aukšto profesionalumo užsienio kolektyvų atlikėjai.
„Pokrovskije kolokola“ yra vienintelis festivalis Baltijos šalyse, kiekvienais metais teikiantis žymiausiems šių dienų Lietuvos ir užsienio kompozitoriams world music krypties kūrinių užsakymus. Siekdami praplėsti liaudies tradicijų gerbėjų ratą, norėdami, kad folkloras būtų artimas ir suprantamas jaunajai kartai, organizatoriai pasiryžo sujungti senąsias dvasines vertybes su išraiškinga šiuolaikine muzikos kalba. Klausytojams jau buvo pristatyti Andrejaus Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“, Jono Jurkūno „Iš šio miesto“, Lino Rimšos „Moterų giesmės“ ir orkestrinė misterijos „Senasis tikėjimas“ versija, Algirdo Martinaičio „Sakmė apie gyvenimą“, Zitos Bružaitės „Koliažai“, Anatolijaus Šenderovo „Dedikacija“, Laimio Vilkončiaus „Varnėno mišios“.
Šių metų lapkričio 11 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje festivalio „Pokrovskije kolokola“ dalyvių ir žiūrovų laukia ypatinga programa – folkloro ansamblių koncertai, žymiausių etnografijos specialistų meistriškumo kursai, tautodailės darbų mugės, kūrybinės laboratorijos, edukacinės programos studentams ir moksleiviams, kūrybiniai susitikimai, liaudies šokio vakarai, apskritasis stalas „Išsaugoti negalima pakeisti: globalizacijos poveikis liaudies tradicijų tęstinumui“, jaunųjų folkloristų konferencija „Mano šeima – mano ištakos“ ir kt.
Festivalio renginiai vyks geriausiose Vilniaus koncertų salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus Rotušėje, Vilniaus Dievo Motinos ėmimo į dangų katedroje.
Šie, jubiliejiniai festivalio metai, subrandino ypatingą vaisių – dviejų dalių festivalio pradžios koncertą-premjerą.
Pirmoje koncerto dalyje skambės vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių Lino Rimšos muzikinė padėka, parašyta kartu su bendraautoriumi Gintautu Venislovu „Buvo tokia diena“, skirta karaimų tautai ir jos istorijai paminėti. Kūrinyje muzikinės kalbos ir karaimų poezijos pagrindu apmąstomi žmogaus ir tautos likimai. Tekstai – karaimų ir lietuvių kalbomis.
Dalis poetinių kompozicijų yra Simono Firkovičiaus (1897 -1982) kūryba. Tai iškili karaimų kultūros asmenybė, poetas, visuomenės veikėjas, vyresnysis dvasininkas. Jo indėlis į bendruomenės ir karaimų kalbos išlikimą labai sudėtingomis XX amžiaus sąlygomis yra labai svarus. Reikšmingas tiek vadybinis, tiek ir kūrybinis S.Firkovičiaus talentas. Jo gausi kūryba svarbi kaip kalbos paminklas ir kaip turtingas bendruomenės gyvenimo ypatybių, moralės, papročių šaltinis.
Antroji koncerto dalis – „Retrospektyva“ – visų, nuo 2009–2020 m. specialiai šiam festivaliui parašytų world music stiliaus kūrinių mozaika, pristatys geriausius jų fragmentus ir sugrąžins įspūdingiausias šių koncertų akimirkas. Skambės L. Rimšos, G. Rimkaus Rimkevičiaus, J. Jurkūno, Z. Bružaitės, A. Martinaičio, L. Vilkončiaus kūrinių fragmentai.
Diriguojamas Modesto Pitrėno, gros ir solistams talkins Lietuvos kamerinis orkestras (muzikos direktorius ir dirigentas Sergej Krylov). Premjera vyks lapkričio 11d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, 19 val.
Bilietai parduodami filharmonijos kasoje ir www.filharmonija.lt
Lapkričio 12 d. festivalio klausytojai kviečiami į Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A) 18:00 val. vyksiantį Lietuvos ir užsienio šalių folkloro kolektyvų koncertą „Unikalios tradicijos“.
Lapkričio 13 d. viešbutyje „Panorama“ (Sodų g. 14) 10 val. vyks Jaunųjų folkloristų konferencija tema „Mano šeima – mano ištakos“ , o 12 val. – apskritojo stalo diskusija „Išsaugoti negalima pakeisti: globalizacijos poveikis liaudies tradicijų tęstinumui“.
19 val. lauks tikras netikėtumas, festivalio svečių koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje, Lietuvos ir užsienio šalių folkloro kolektyvai kvies į „Muzika gurmanams“. Išgirsite įvairiausių epochų kūrinius, stebins unikalūs tradiciniai muzikos instrumentai ir balsai, bei bus reta galimybė išvysti unikalius tautinius drabužius.
Lapkričio 14 d., šeštadienį, Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31) 11 val. prasidės Amatininkų kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvaus vaikų folkloro kolektyvai ne tik iš įvairių Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio šalių. Šis renginys – šventė visai šeimai. Bus galima savo rankomis pasigaminti lėlę, išausti juostą ar specialia technika įgusti rišti verbą. Sužinosite apie lino ir vilnos senovinį apdirbimą, išvysite Bronzos amžiaus papuošalų, metalo gamybą, molio lipdymą, popierinių gėlių lankstymą. Sužinosite ekslibrio paslapčių, paragausite nacionalinių virtuvių patiekalų. O 12 val. į Vilniaus Rotušės sceną koncertuoti įžengs respublikinių konkursų laureatai.
Nuo 14 val. Rotušės koncertų salėje prasidės koncertų maratonas „Festivalio dalyvių meniniai portretai“, kuriame savo meistriškumą demonstruos užsienio šalių bei Lietuvos folkloro ansambliai.
Lapkričio 15 d. sekmadienį, 12 val. festivalis tradiciškai atsisveikins sakralinės muzikos koncertu „Šventoji motina“, kuris vyks Vilniaus Dievo Motinos ėmimo į dangų katedroje (Mairionio g. 14). Bažnytinę dainuojamąją poeziją, tradicines giesmes bei psalmes atliks įvairių šalių folkloro kolektyvai.
Organizatoriai džiaugiasi, jog jau daugelį metų festivalio partneriai yra LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Dėl ypatingos situacijos šalyje, festivalio koncertų pobūdis gali kisti, todėl maloniai prašoma sekti festivalio „Pokrovskije kolokola“ informacijos atnaujinimus festivalio feisbuko ir instagramo paskyrose bei www.arinuska.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...