- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
J. Javaitis, J. Bareikis, E. Gabrėnaitė, J. Budraitis, S. Barčytė-Jadevičienė, A. Kazlovas ir V. Mikšytė.
-
„Vilius Karalius“ – pirmasis vaidybinis Lietuvos radijo serialas
-
„Vilius Karalius“ – pirmasis vaidybinis Lietuvos radijo serialas
-
„Vilius Karalius“ – pirmasis vaidybinis Lietuvos radijo serialas
-
„Vilius Karalius“ – pirmasis vaidybinis Lietuvos radijo serialas
LRT radijas 2017 m., rašytojos Ievos Simonaitytės jubiliejinius metus, palydi premjera. Sukurtas pirmasis radijo vaidybinis serialas „Vilius Karalius“ – Ievos Simonaitytės romano motyvais. Jame atsiskleis ištisa Mažosios Lietuvos epocha ir dramatiški žmonių likimai.
Jame vaidina įvairių kartų talentingi aktoriai: Eglė Gabrėnaitė, Juozas Budraitis, Jolanta Dapkūnaitė, Jokūbas Bareikis, Rasa Samuolytė, Larisa Kalpokaitė ir kiti aktoriai.
Teatro režisieriaus Juozo Javaičio didžioji karjeros dalis prabėgo kine ir televizijoje, vis dėlto radijo teatras jam taip pat įdomi sritis.
„Neseniai sukūręs įsimintiną radijo spektaklį „Meilės ieškotojai“ pagal aktorės R. Staliliūnaitės ir poeto S. Santvaro laiškus, Juozas nepabūgo šio visais požiūriais sudėtingo, ypač daug profesinių įgūdžių ir patirties reikalaujančio darbo,“ – sako Radijo teatro redaktorė ir serialo scenarijaus bendraautorė Vida Mikšytė. Interpretuojant konkretų kūrinį yra labai svarbu, kaip sakydavo G. Tovstonogovas, atspėti autoriaus jausmų prigimtį, t. y. rasti raktą unikaliam autoriaus poetikos ir to kūrinio kodui atrakinti. „Tai mįslė, kurią, statant spektaklį, labai įdomu įminti,“ – kalba J. Javaitis.
Juozas Javaitis
Tokia paslaptis ir yra I. Simonaitytės romanas „Vilius Karalius“. Juk ne turtingas ir išdidus ūkininkas Vilius Karalius, o Grėtė Plonikė, iš baikščios ir trapios pamario mergaitės virtusi žlungančio Šalteikių Karalių ūkio šeimininke, yra pagrindinė romano herojė.
Taip pat ir visos kitos romano moterys – valdingoji motina Karalienė, nesantuokinio Viliaus sūnaus motina Ilžė Karalikė, Viliaus kūdikį skausmingai praradusi tarnaitė Barbė, netgi jo nepaliesta pirmoji meilė Lėnė ar pamestoji Šmito Anė, taip pat laisvų manierų miestietė Marta Gaidienė – visos jos ir dar visa galerija kitų moterų yra tie romano paveikslai, kuriems pavaizduoti I. Simonaitytė randa vis naujų moters esybės spalvų ir atspalvių.
Siekdamas tai atkurti radijo teatro priemonėmis, apsibrėžiau mūsų darbo metodą – tarytum kurtume kino filmo garso takelį, kurio klausantis gali matyti vaizdus.
Būtent tikroviški moterų charakteriai tampa vienu svarbiausių autorės poetikos bruožų. Neatsitiktinai ir serialo scenarijus iš pradžių vadinosi „Karaliaus moterys“. Vis dėlto I. Simonaitytė neapsiriboja vien tik moterų tema. Kitas svarbus motyvas – 600 m. trunkantis lietuvininkų germanizacijos ir nutautėjimo procesas bei su juo susijusi visų pirma moralinio ir etinio pobūdžio pasekmių problematika pateisina „Viliaus Karaliaus“ pavadinimą, kuris ir yra tarsi kodas, kuris atrakina slėpiningą ir unikalų I. Simonaitytės pasaulį, įveda į savitą Mažosios Lietuvos socialinę ir kultūrinę, istorinę ir geografinę aplinką.
„Siekdamas tai atkurti radijo teatro priemonėmis, apsibrėžiau mūsų darbo metodą – tarytum kurtume kino filmo garso takelį, kurio klausantis gali matyti vaizdus,“ – pasakoja režisierius J. Javaitis.
Scenarijaus autoriai – V. Mikšytė ir J. Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.
Pirmąsias dvi „Viliaus Karaliaus“ serijas girdėsite gruodžio 30 ir 31 dienomis 17 val. 03 min. LRT KLASIKOS programoje. Kitos serijos skambės sausio mėnesį šeštadieniais ir sekmadieniais tuo pačiu laiku.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...