Aikštės erdves projektavo architektė Violeta Beigienė, o L. Armstrongui ir jį į muzikos pasaulį pastūmėjusiems sutuoktiniams skirtą bareljefą sukūrė skulptorius Stasys Žirgulis.

Renginyje dalyvavęs žurnalistas ir kraštotyrininkas Eugenijus Bunka pasakojo, kad istorijos apie L. Armstrongą pradininkas L. Karnovskis gimė Vilkijoje 1864-aisiais. Įrašo apie jo žmonos Tilės Karnovsky gimimą neaptikta, tačiau nuoroda į Vilkiją yra Niujorke išduotame senelių sutuoktuvių liudijime. XIX a. pabaigoje Karnovskiai išvyko į JAV ir apsigyveno Niujorke. Jaunavedžiams gimė šeši vaikai, o po 1900 metų, kai šeima persikėlė į Naująjį Orleaną – dar keturi. Karnovskių šeima vertėsi rinkdama šiukšles, jas rūšiuodama ir parduodama.

L. Armstrongas tada gyveno su senele. Tėvas šeimą paliko vos berniukui gimus, todėl Louiso buitis buvo labai skurdi ir vaikas rausdavosi šiukšlynuose.

Karnovskiai būsimąjį muzikos talentą parsivedė namo, maitino, davė darbo: kartu su Karnovskių sūnumis Morisu ir Aleku Louisas rinko butelius, skardines, krovė iš vagonų anglį. Žydiška tradicija puoselėti vaikų gabumus lėmė, kad Karnovskiai globotiniui davė pinigų nusipirkti pirmąjį instrumentą – kornetą. Beje, dainuoti L. Armstrongas pradėjo irgi Karnovskių padrąsintas.

1922 m. atlikėjas išvažiavo muzikuoti į Čikagą, bet santykių su Karnovskiais nenutraukė. Prisimindamas Holokausto aukas ir solidarizuodamasis su žydais, džiazo virtuozas iki gyvenimo pabaigos nenusiėmė grandinėlės su Dovydo žvaigžde. Prie jo namų durų staktos buvo prikalta mezuza – dėžutė su ant pergamento ritinėlio užrašyta Toros ištrauka. L. Armstrongas laisvai kalbėjo jidiš, mėgo macus ir savo kūryboje gausiai naudojo žydišką tematiką.

Savo santykius su litvakų šeima džiazo legenda šiltai aprašė prisiminimuose „Liudijimas apie Karnovskius“ („Karnofsky`s document“). „Jie pamatė, kad kažkas yra mano sieloje“, – tvirtino atlikėjas.

E. Mališausko nuotr.

Atidarymo šventėje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad Vilkija turi turtingą įstoriją – pradedant Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais, pirmąja muitine, ir baigiant knygnešiais, partizanais. XIX a antroje pusėje čia gyveno garsus tautosakininkas Antanas Juška. Vilkijoje ilgą laiką gyveno ir skaitlinga litvakų bendruomenė, kurios atstovai L. ir T. Karnovskiai į pasaulio istoriją pateko kaip džiazo klasiko L. Armstrongo įtėviai.

Amfiteatro atidarymo šventėje nuskambėjo džiazo aukso fondo kūriniai, kuriuos atliko Vaido Andriuškevičiaus vadovaujamas Kauno bigbendas (dirigentas Jievaras Jasinskas). Renginį vedė Andžela Mickutė.

Nuo šiol L. Armstrongo kūrinių Vilkijos parke bus galima pasiklausyti nuolat. Aikštės pakraščiuose sumontuoti muzikos automatai: jums tereikės paspausti mygtuką, ir nuskambės „Summertime“, „What a Wonderful World“, „Moon River“, „Georgia on My Mind“ – iš viso 13 kūrinių.

Aikštės pakraščiuose įrengti dviračių stovai, suoleliai, apšvietimas, sanitarinis mazgas, planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Scena pastatyta taip, kad neužgožtų įstabaus Nemuno slėnio vaizdo.

Vilkijos seniūnas Kazys Bačėnas tvirtino, kad šiuolaikiškai įrengta estrada tarnaus bendruomenės šventėms, o šiltuoju metų laiku čia nuolat skambės muzika. Artimiausia šventė numatyta birželio 2-ąją – Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtas kūrybines dirbtuves surengs žinomas floristas

Marijus Gvildys, kuris neseniai apsigyveno Vilkijoje ir iš karto aktyviai įsitraukė į miestelio gyvenimą.