- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Vizbaras: V. Noreika buvo artistas iš didžiosios raidės
-
A. Vizbaras: V. Noreika buvo artistas iš didžiosios raidės
-
A. Vizbaras: V. Noreika buvo artistas iš didžiosios raidės
-
A. Vizbaras: V. Noreika buvo artistas iš didžiosios raidės
-
A. Vizbaras: V. Noreika buvo artistas iš didžiosios raidės
-
A. Vizbaras: V. Noreika buvo artistas iš didžiosios raidės
„V. Noreika savo publiką ypač gerbė. Jis net ir kaimo bobutėms dainuodavo lygiai taip pat, kaip Milano La Scalos ar Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.
Kartą vieno miestelio kultūros rūmuose jo pasiklausyti atėjo gal dešimt moterėlių, bet jis su didžiausia pagarba joms atidainavo dviejų dalių koncertą“, – bendraudamas su LRT.lt, prisiminė beveik aštuoniolika metų koncertų metu akomponavęs mūsų šalies operos grandui Virgilijui Noreikai jo koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras.
A. Vizbarui teko akomponuoti N. Noreikai ir per paskutinį jo koncertą Palangos Kurhauzo salėje praėjusių metų lapkričio 18 d.
Prieš leidžiantis į ilgą kelionę iš Vilniaus į Palangą, A. Vizbaras dėl visa ko papildomai pasiruošė ir keletą solinių numerių, nes maestro jautėsi jau prastai.
„Kai dar esant Vilniuje pasakiau, kad gal jam vertėtų per koncertą šiek tiek pailsėti (nes programa buvo pasirinkta tikrai sudėtinga), o aš tuo metu pagročiau, V. Noreika man atkirto: „Na, jeigu nori!“ Tačiau Palangoje, kai jau nebegalėjome net normaliai parepetuoti, jis pats paprašė, kad pagročiau. Teko sugroti net tris kūrinius, nes maestro tada buvo sunku stovėti, skaudėjo kojas. Nepaisant to, jis padainavo visą numatytą programą ir scenoje išbuvo daugiau nei valandą“, – pasakojo pianistas.
Rezultatų pasiekdavo ne pykčiu, o suprantamais pavyzdžiais
Su V. Noreika A. Vizbarą 2001 m. suvedė koncertas, kuriame V. Noreika dainavo su viena garsiausių, visas pasaulio scenas užkariavusia Lietuvos dainininke Violeta Urmanavičiūte-Urmana.
Repeticijoms bei „susidainavimui“ prieš didžiulį koncertą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) reikėjo koncertmeisterio. Buvo pasirinktas A. Vizbaras.
V. Noreika savo publiką ypač gerbė. Jis net ir kaimo bobutėms dainuodavo lygiai taip pat, kaip Milano La Scalos scenoje.
Po šio koncerto V. Noreika jį pakvietė dirbti į 2003 m. prie NOBT atidarytą Operos studiją. Nuo tada jų bendradarbiavimas – koncertuojant, dirbant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje bei Muzikos ir teatro akademijoje – jau vyko iki pat paskutinio koncerto Palangoje.
„Maestro iš tikrųjų buvo labai reiklus. Tačiau siekiamo rezultato iš savo mokinių reikalaudavo ne pykčiu, o žmoniškai, savo pavyzdžiu. Jei studentas per paskaitas mokindavosi kokią arijos frazę, V. Noreikai pakakdavo kad ir pusbalsiu ją padainuoti – tuoj pat pasidarydavo viskas aišku. Jis buvo tiesiog interpretacijos genijus“, – dalijosi prisiminimais A. Vizbaras.
Asmeninio archyvo nuotr.
Niekada nedemonstravo esąs žvaigždė
Ilgų kelionių po Lietuvą metu A. Vizbaras su V. Noreika pasikalbėdavo ne tik apie koncertų reikalus, bet ir apie gyvenimą.
Pasak koncertmeisterio, maestro labai mėgo pasakoti anektodus ir smagiai juokdavosi, kai išgirsdavo iš savo palydovo kokį naują anekdotą.
„Apie politiką kalbėti jis nemėgdavo. Susidarydavo įspūdis, kad ja ne labai ir domisi. Tik kartais jis pasijuokdavo: „Dejuoja tie ministrai, kad sunku. O kas per profesija – ministras? Aš štai ilgai mokiausi dainuoti. Išmokau. Iš to pragyvenu. O kas čia per privilegija būti ministru?“ – pasakojo A. Vizbaras.
Anot jo, nemėgo V. Noreika prisiminti ir tų skaudžių laikų, kai nebegalėjo dainuoti Lietuvoje ir buvo tekę kuriam laikui su šeima išvykti padirbėti į Venesuelą.
„Apie darbo metus LNOBT, kai buvo jo vadovu, maestro prisimindavo tik šviesiai. Pasakodavo, kaip sugyveno su kolektyvu, kokie žinomi solistai tuo metu dainavo teatre. Jautėsi, kad ir pastaruoju metu domėdavosi, kaip teatrui sekasi, kas jame naujo. Jis pats savo vertę žinojo, bet niekada, kaip meno pasaulyje sakoma, nesižvaigždino. O aplinkiniams ir taip būdavo aišku, kad jis – operos mohikanas“, – kalbėjo A. Vizbaras.
Buvo nusiteikęs dainuoti net vienam žiūrovui
Įsimintinas koncertmeisteriui ne tik V. Noreikos dainavimas, mokėjimas dirbti su mokiniais, bet ir begalinė pagarba savo publikai.
„V. Noreika savo publiką ypač gerbė. Jis net ir kaimo bobutėms dainuodavo lygiai taip pat, kaip Milano La Scalos ar LNOBT scenoje Vilniuje. Kartą vieno miestelio kultūros rūmuose jo pasiklausyti atėjo gal dešimt moterėlių, bet jis su didžiausia pagarba joms atidainavo dviejų dalių koncertą“, – pasakojo A. Vizbaras.
Tą kartą miestelio žmonės pagalvojo, kad kažkas tik pasijuokė iš jų, esą dainuoti atvyks pats V. Noreika, todėl mažai kas ir atėjo į koncertą.
„Kai tada pamačiau, kad salėje sėdi kelios moterėlės, paklausiau maestro, ar iš tikrųjų koncertuosime, jis pyktelėjo ir atsakė, kad dainuotų, net jei salėje sėdėtų vienas žmogus. Po to koncerto priėjo viena jau garbaus amžiaus moteriškė ir, su ašaromis akyse dėkodama, prisipažino galinti jau ramiai numirti, nes matė gyvą V. Noreiką“, – prisiminė ir sau pačiam vertingas maestro pamokas jo akompaniatorius.
Kai pianistas su V. Noreika kalbėjosi dar vasario pradžioje, maestro juokavo, kad, laikydamasis už turėklų, visai neprastai juda: „Tiesa, tą kartą prisipažino nebesitikįs jau dainuoti, bet planavo kitą semestrą dėstytojauti Muzikos ir teatro akademijoje. Optimizmo, kaip ir jo garsus mokytojas Kipras Petrauskas, neprarado iki paskutinės gyvenimo minutės. Kartais stebėdavosi: „Pamanykit, depresija visi skundžiasi! O kas ta – depresija? Dirbti reikia ir nebus jokių depresijų“. Pastaruoju metu dažnai matydavau, kad maestro prastai jaučiasi, bet, jei būdavo pažadėjęs ateiti į pamoką, net neabejodavome, jog taip ir bus“.
Visi norintys su V. Noreika atsisveikinti galės LNOBT Didžiojoje salėje kovo 5 d., pirmadienį, 9–20 val., kovo 6 d., antradienį, nuo 9 val.
Karstas išnešamas antradienį 13 val. Laidotuvės vyks 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
In memoriam V. Noreikai – speciali programa per LRT
Mirus iškiliam Lietuvos operos solistui Virgilijui Noreikai (g. 1935 m.), LRT kviečia žiūrėti specialią programą jam atminti. Legendinio tenoro laidotuvės antradienį bus transliuojamos per LRT.
Šį vakarą, kovo 3 d. per LRT KULTŪRĄ:
18:45 Operos solistui Virgilijui Noreikai atminti. Koncertuoja „Trys tigrai“. 2010 m.
19:35 Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika. Dokumentinis filmas. Rež. Virginija Vareikytė. 2012 m.
Kovo 4 d. per LRT KULTŪRĄ:
23:00 Vakaro autografas. Ved. Viktoras Gerulaitis. 2004 m.
Kovo 5 d. per LRT KULTŪRĄ:
12:10 Muzikos pasaulio žvaigždės. Dainuoja Virgilijus Noreika.
12:40 Giuseppe Verdi. Opera „Otelas“. 1984 m.
16:30 Briliantinis tenoras. Dokumentinis filmas. Scen. aut. ir rež. Laima Lingytė. 2015 m.
17:25 Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja Violeta Urmana ir Virgilijus Noreika.
Kovo 4 d. per LRT TELEVIZIJĄ:
16:00 Virgilijaus Noreikos koncertas. Ved. Viktoras Gerulaitis. 2015 m.
21:55 Briliantinis tenoras. Dokumentinis filmas. Scen. aut. ir rež. Laima Lingytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas1
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!3
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...