Nors lipk į medį! Po darbo dienos daugiabučio kieme nesuskubusieji prišvartuoti savo "ratų" neretai trykšta dar audringesnėmis emocijomis. Specialistai teigia, jog ne vienerius metus uostamiestį kamuojančios problemos raktas – pačių miestiečių rankose. Esą tereikia pakeisti savo mąstymą ir įpročius.

Komentaras

Ramunė Staševičiūtė

Paveldėjome kiemus su tokia infrastruktūra, kai 20-čiai butų buvo skiriama viena automobilių stovėjimo vieta, o dabar tam pačiam butų skaičiui faktiškai reikia 24 vietų. Blogoji žinia ta, kad tokio kiekio automobilių (reikia daugiau kaip 20 kartų didesnio asfalto ploto) prie namų mes niekada nesutalpinsime, nebent išasfaltuotume visus parkus ir vaikų žaidimo ar sporto aikšteles. Tačiau nemanau, kad gyventojai ryžtųsi tokiems sprendimams, o ir įstatyminė bazė to neleistų. Geroji žinia yra ta, kad miesto taryba yra patvirtinusi nemažai gyvenamųjų teritorijų detaliųjų planų, kuriose numatyta daug papildomos vietos automobiliams laikyti. Tai teritorijos tarp Taikos prospekto, Debreceno gatvės, Šilutės plento ir Statybininkų prospekto; 13 ha teritorijos, ribojamos Kretingos gatvės, "Žemynos" gimnazijos bei Klaipėdos universiteto sklypų ribomis ir Herkaus Manto gatvės.; 23 ha teritorijos, ribojamos Stadiono, Pušyno, Švyturio, Malūnininkų, Sportininkų bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvių; 16 ha teritorijos, ribojamos Kretingos, Panevėžio, Liepojos gatvių, ir Šiaurės prospekto; 38 ha teritorijos, ribojamos Taikos ir Statybininkų prospektų, komercinės paskirties sklypų Minijos gatvėje riba bei Smiltelės gatvės; 120 ha teritorijos, ribojamos Šilutės plento, Smiltelės gatvės, Taikos bei Statybininkų prospektų; teritorijos tarp Taikos prospekto, Kauno gatvės, Šilutės plento ir Paryžiaus Komunos gatvės; teritorijos tarp Baltijos prospekto, Šilutės plento, Debreceno gatvės ir Taikos prospekto. Šiuo metu planuojama teritorija, besiribojanti su Jūreivių, Poilsio, Strėvos gatvių tęsiniu, Mituvos, Žalgirio, Kalnupės, Nidos ir Rambyno gatvėmis. Ten, kur patvirtinti detalieji planai, gyventojai gali registruoti savo sklypus juos nuomojant arba išsiperkant iš valstybės ir tampant pilnateisiais savo teritorijos šeimininkais. Būdami savo žemės naudotojais, jie gali įsirengti pagal patvirtintus detaliuosius planus papildomas automobilių laikymo aikšteles ar kitas aplinkos gerinimo priemones. Jei žmonės tikisi, kad kas nors už juos įrengs vietas jų automobiliams laikyti, turės nusivilti ir toliau gyventi dabartinėmis sąlygomis. Atsiradus laisvai automobilių rinkai, mūsų žmonės įprato laikyti automobilius po savo langais, kuo arčiau durų, neduok Dieve, kad tik nereikėtų eiti keliolika metrų iki savo mašinos. Atidžiau panagrinėjus infrastruktūros situaciją, dažnai galima atrasti gatvių, kur galima laikyti savo automobilius toliau nuo namų. Matyt, prie to reikia pratintis, o šeimoms, kurios turi kelis automobilius, gerai pagalvoti, ar to reikia. Kaip bebūtų, viešojo transporto sistema tobulėja ir jau dabar daugelį vietų, ypač piko metu, lengviau pasiekti autobusu ar dviračiu negu automobiliu.

Paklojo solidžią sumą

Klaipėdietė Elina prisiminė, jog kai daugiau nei prieš trisdešimt metų jos šeima įsikėlė į naujai pastatytą devynaukštį pietinėje miesto dalyje, ilgus metus kieme būdavo galima išvysti vos keletą automobilių. Šiandien toks vaizdas ties 144 butų namu atrodytų kaip iš fantastikos srities.

"Žinoma, anuomet vargiai kas galėjo pagalvoti, kad ateis tokie laikai, kai mašina bus ne prabangos, o būtinybės reikalas. Tad natūralu, kad dabar turime, ką turime", – svarstė pašnekovė.

Moters prisipažino, jog šiandien užsukančią į savo vaikystės gyvenamąjį rajoną tik kartkartėmis ją nuolatos "šiurpina" matomi vaizdai – ne tik kiemai, jų prieigos, bet kur įmanoma – ir žalieji plotai, žaidimų aikštelės užbarikaduoti aplinkinių gyventojų mašinų.

Naujos statybos name gyvenanti moteris džiaugėsi, jog jai netenka susidurti su šia problema, mat turi galimybę statyti automobilį požeminiame garaže. Tiesa, tokią galimybę gavo ne dykai – perkant būstą už vietą aikštelėje teko pakloti papildomai per 20 tūkst. litų.

O ką daryti Atėnams?

"Automobilis šalia gyvenamosios vietos – žinoma, patogu, bet mūsų daugiabučiai namai buvo statyti tuo laikmečiu, kai automobilių proporcija gyventojui buvo kitokia. Klaipėdiečiams, kurie mano, kad jų kiemai perpildyti, reikėtų įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis Atėnų gyventojai. Nes Atėnų ar kiti senamiesčiai buvo planuoti tada, kai automobiliai apskritai neegzistavo", – teigė klaipėdietis urbanistas Simonas Gentvilas.

Uostamiesčio mero patarėjo įsitikinimu, veiksmingiausias šios problemos sprendimo būdas – viešasis transportas.

"Reikėtų galvoti ne tik apie tai, kaip tuo įtikinti gyventojus. Kitaip deleguoti atitinkamus resursus derėtų ir Susisiekimo ministerijai – ji viešajam transportui turėtų teikti didesnį prioritetą ir daugiau lėšų. Miestas tai jau po truputį daro per tam tikras priemones – per atskiras eismo linijas, Tiltų gatvės prioritetą viešajam transportui, per automobilių statymo mieste sistemą", – kalbėjo pašnekovas.

Svarbu statusas

Anot pašnekovo, tai, jog Klaipėdoje registruota 86 tūkst. automobilių, – iškalbinga statistika. Taigi nereta šiuolaikinė šeima turi ne po vieną, o po dvi mašinas. Pasak S.Gentvilo, jei žmonės būtų objektyvūs, pripažintų, jog automobilis mieste apskritai nėra būtinybė.

"Asmeniškai pats mašina taip pat naudojuosi itin retai. Žinoma, nekalbu apie tuos, kuriems automobilis yra darbo priemonė. Tačiau statistiškai automobilį žmogus naudoja vidutiniškai 4 proc. jo gyvavimo laiko. Viešasis transportas eksploatuojamas faktiškai ištisą parą – 16 val. Be to, paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Vilniaus šeimos vidutinės išlaidos lengvajam automobiliui siekia 15 proc., bet jei jie naudotųsi viešuoju transportų, jos siektų tik 3 proc., – argumentus vardijo urbanistas. – Kitas dalykas, kad pas mus automobilis – neretai ir statuso ženklas. Į jį investuojama daugiau negu į išsilavinimą, į kitus dalykus, kurie iš esmės yra svarbesni."

Tad, pasak pašnekovo, jei visuomenė būtų sąmoningesnė, milijonines lėšas, skirtas infrastruktūrai, asfalto dangoms, būtų galima nukreipti į išmaniąsias priemones – naujinti autobusų parką, įrengti patogesnes stoteles, piginti bilietus.

Nėra prigimtinė teisė

"Noriu priminti, kad gyventojai gali registruotis teritorijas, apsibrėžti sklypus aplink savo daugiabučius, plėsti automobilių laikymo aikšteles, bet retas namas tai daro. Kita galimybė – laikyti mašinas privačiose aikštelėse, bet žmonės už šią paslaugą mokėti nenori", – pripažino pašnekovas.

S.Gentvilas prisiminė ketinimus netoli Naujosios turgavietės statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau esą šios idėjos buvo atsisakyta po aplinkinių gyventojų apklausos. Šie pareiškė, kad tokios paslaugos jiems nereikia, mat už pinigus savo mašinų laikyti neketina.

"Kodėl žmonės privalo pirkti požeminę garažo vietą? Nes automobilio statymas nėra savaime įgyta, prigimtinė teisė. Tačiau senosios statybos namuose gyvenantys žmonės vis dar suaugę su tokia idėja, todėl jei nėra kaip, geriau mašinas stato ant žolynų ar krepšinio aikštelių. Tačiau toks požiūris turėtų pasikeisti. Dar blogiau, kad ieškodami kitų alternatyvų, žmonės ima kraustytis į užmiestį. Kaip juos sulaikyti, čia jau iššūkis politikams", – pripažino S.Gentvilas.

Pusė miesto – asfaltas

Automobilių laikymo problema opi daugelyje pasaulio didmiesčių. Ir, pasak pašnekovo, svetur taip pat nebandoma išradinėti naujų dviračių, o siekiama šią problemą spręsti vėlgi pasitelkiant viešojo transporto teikiamas galimybes.

"Pavyzdžiui, Vakaruose populiaru plėtoti gyvenamuosius kvartalus, kur kaimynai turi vieną automobilį ir juo naudojasi. Arba turi nuomos paslaugą, kurią užtikrina kvartalo vystytojas, kad jam nereikėtų įrenginėti aikštelių, nes tai reikalauja labai didelių investicijų", – aiškino mero patarėjas.

Pašnekovas pirmiausiai pasitelkė Skandinavijos pavyzdį, kur prie statomo namo numatytas maksimalus automobilių vietų skaičius, priešingai nei Lietuvoje, kur pagal reglamentus nurodomas minimalus tokių vietų skaičius.

"Konkrečiai Švedijoje, Austrijoje, kitose Europos šalyse yra kvartalų, kurie suprojektuoti konceptualiai, naudotis tik viešuoju transportu, nes yra aukšto tankumo. Stengiamasi nukreipti žmones į viešojo transporto sistemą ir neeikvoti pinigų aikštelių dangai. Blogiausias to pavyzdys – Los Andželas, kur pusę miesto ploto sudaro asfaltas. Čia tiek daug automobilių, kad valdžia priversta vystyti brangiai kainuojančią infrastruktūrą", – kalbėjo S.Gentvilas.