Svarbios ekosistemai

Pasak profesionalaus bitininko, Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos pirmininko Tautvydo Vaičiūno, bičių aviliai yra įprastas vaizdas keliaujant Lietuvoje, o tarp giminaičių ar draugų dažnas turime bitininkų.

Tai teigiamas dalykas, tačiau yra ir iššūkių: bitėms, kitiems vabzdžiams kenkiantis cheminių priemonių naudojimas, nykstančios natūralios bičių maitinimosi buveinės, dėl klimato kaitos būdingesni vėsūs, lietingi pavasariai ar sausros vasaros pabaigoje, bites puolantys virusai ir ligos.

„Bičių įtaka visos ekosistemos tvarumui labai svarbi ir reikšminga dėl augalų apdulkinimo, o tam reikia, kad bitės turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas ir pakankamus maisto šaltinius visą aktyvųjį skraidymo sezoną, kuris prasideda nuo pavasario ir baigiasi rudenį. Todėl buveinių ir maitinimosi vietų kūrimas bitėms ir vabzdžiams yra svarbus visur – tiek kaimiškosiose vietovėse, tiek miestuose ir priemiesčiuose“, – tikina T. Vaičiūnas.

Sąlyga: kuriant buveines svarbu pasirūpinti, kad bitėms užtektų maisto šaltinių. T. Vaičiūno asmeninio archyvo nuotr.

Pasirūpinti maisto šaltiniais

T. Vaičiūnas sako, kad bitininkystė suartino žmones su bitėmis, tad jos mums yra įprasčiausi vabzdžiai apdulkintojai. Tačiau tai tik viena vabzdžių rūšis iš kelių šimtų tūkstančių. Visos rūšys skiriasi tarpusavyje, vienos sėkmingiau apdulkina vienus augalus, kitos – kitus, tad pakeisti vienų rūšių kitomis negalime, privalu išlaikyti vabzdžių įvairovę.

„Dėl to, kuriant buveines, svarbu sudaryti sąlygas jose įsikurti skirtingoms vabzdžių rūšims, kad jos vienos kitas papildytų augalų apdulkinimo procese. Kartu svarbu pasirūpinti, kad visiems užtektų ir maisto šaltinių“, – sako jis.

Maitinimosi buveine bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams gali tapti ir nedidelis žydinčios pievos ar medingų vaistinių augalų plotas kiekviename privačiame sklype ar sodyboje.

Masiškumo efektas

Pasak T. Vaičiūno, net ir 1 kv. m žydinčios pievos, esant tinkamoms sąlygoms, gali pritraukti ir sukurti galimybę pasimaitinti šimtams ar tūkstančiams bičių, kitų vabzdžių.

„Didžiausią efektą turėtų masiškumas, t. y. jeigu tokios pievos būtų kiekvienos sodybos ar gyvenamosios vietos dalis. Tik, sėjant tokią pievą, reikėtų rinktis įvairių žydinčių augalų sėklų mišinį, kad maisto rastų skirtingų rūšių vabzdžiai, o augalų žydėjimo laikas skirtųsi ir suteiktų maisto ilgesnį laikotarpį“, – pataria jis.

Gyvatvorės, krūmai ir medžiai, ypač miesto teritorijose, taip pat gali būti ne tik svarbus maisto šaltinis, bet ir suteikti prieglobstį ir lizdaviečių daugybei vabzdžių rūšių. Čia taip pat reikėtų derinti įvairias augalų veisles, kad vabzdžiai galėtų rasti maisto visą sezoną.

Svarbi bičių apsauga

Bitininkas aiškina, kad bitės yra savarankiški vabzdžiai, svarbiausia – sudaryti geras aplinkos sąlygas, ir jos pačios apsigyvens.

Šalia geros buveinės vietos, maisto šaltinių svarbi ir bičių apsauga – nereikėtų naudoti abejotinos kilmės augalų apsaugos produktų, nepurkšti žydinčių augalų dienos metu, paraginti kaimynus, draugus taip pat į tai atsižvelgti ir nepražudyti aplinkui apsigyvenusių vabzdžių.

„Bitės, kiti vabzdžiai geba labai gerai prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų, dėl to jos linkusios apsistoti įvairiose vietose. Tačiau, pasikeitus aplinkybėms, susidarius kritinei situacijai, vabzdžiai dažniausiai nepalieka savo buveinių, tad labai nepalankios sąlygos gali reikšti jų žūtį. Gerų sąlygų kūrimas ir jų palaikymas yra ypač svarbūs vabzdžiams įsikurti ir ilgai gyventi toje vietovėje“, – sako T. Vaičiūnas.