Nebijojo eksperimentuoti

Kaip tik toks yra dviejų kambarių butas Vilniuje, Žygio gatvėje, kurio interjerą kūrė A.Drutel. Buvęs kareivinių kompleksas, kuriame jis yra, statytas apie 1950 m. Tada jame dar nebuvo įvesta kanalizacija, jai atsiradus, vonią kiekvienas įsirengė ten, kur išmanė, šiame bute ji buvo koridoriuje, nišoje. Lubos nebuvo mačiusios net kosmetinio remonto maždaug 50 metų, sienas dengiančio tinko sluoksnio storio skirtumai siekė kai kur net 8 cm.

Šių namų šeimininkai jau iš pat pradžių, dar nepasikonsultavę su interjero dizainere, buvo nusiteikę išsaugoti tai, ką galima ir verta, ne tik dėl nedidelio biudžeto, bet ir norėdami sukurti ypatingą namų dvasią. Nebijojo eksperimentuoti, buvo pasirengę įdėti ir savo rankų darbo, sutiko su nestandartinėmis idėjomis, kurias pasiūlė A.Drutel. Geras suplanavimas, aukštos lubos, dideli langai buvo privalumai, kuriuos liko tik išnaudoti.

"Mane labai žavi interjero elementai, turintys istoriją. Tačiau ne visi gali gyventi su tarpeliais tarp grindų lentų ar sutrūkinėjusiomis lubomis", – aiškina dizainerė. – Jauni žmonės į tai žiūri paprasčiau, nes daug kas spėjo pagyventi užsienyje, pamatyti pasaulio, ir tai, kas vertinama ten. Be to, į pirmą būstą jie žiūri kaip į eksperimentą, yra atviri naujovėms, tam, kas neįprasta."

Idėja gimė savaime

Interjero kūrėja su šių namų gyventojais, jauna šeima, daug diskutavo, kurias autentiškas detales palikti, o kur reikalingos naujausios technologijos ir modernūs sprendimai: "Pagrindinis klausimas buvo rasti vietą vonios kambariui. Jį iškėlėme į virtuvę, jame atsirado vietos ir dušo zonai, ir patogiam praustuvui. Virtuvė perkelta prie kitos sienos. Kadangi čia buvusios medinės grindys kai kur supuvo, pakeitėme jas šildoma plytelių danga".

Interjero idėja kilo tarsi savaime. Jau pirmą kartą čia atėjusią dizainerę sužavėjo aukštos, itališkas vilas primenančios laiko paženklintos lubos, vietomis nutrintos, su negiliais įtrūkimais, primenanti marmurinę jų faktūra ir nepakartojama pilkų atspalvių gama. Bendru sutarimu nutarta nuo visų senų interjero elementų paprasčiausiai nuvalyti senų dažų sluoksnius, ir, jei tik įmanoma, juos restauruoti.

Daug ką šeimininkas padarė savo jėgomis. Lubos buvo nuvalytos ir nulakuotos matiniu laku, kad nebyrėtų, grindys nušlifuotos, perklotos, kad sumažėtų tarpai ir nuvaškuotos balto pigmento vašku. Tarp kambarių išliko aukštos senovinės durys, savininkas pats jas nuvalė, o dažyti buvo atiduotos specialistams. Lauko durys suprojektuotos ir pagamintos pagal išlikusių senų vidinių durų pavyzdį. Tai užtruko, tačiau šeima šį procesą prisimena su šypsena, nes tai mieli savų namų kūrimo momentai.

Netradiciniai sprendimai

Beveik visi nestandartiniai sprendimai priimti susidūrus su problemomis ir ieškant būdų, kaip jas spręsti. Taip virtuvėje atsirado atidengtų plytų siena. "Kadangi sienos čia buvo labai nelygios, ir prie jų sunkiai galėjome primontuoti virtuvės baldus, pasiūliau užuot tinkavus (beje, tai daug kainuoja), numušti seną tinką ir palikti atviras plytas. Tai pasiteisino, dabar, mano manymu, virtuvė – pati jaukiausia vieta visame bute", – prisimena A.Drutel.

Kalbėdama apie interjero stilių, ji pažymi, kad šiame bute gyvenantys žmonės jaučiasi jaukiai ir patogiai, interjero elementai įkvepia ir traukia akį, pats interjeras dera prie pastato ir vietos, kuriame jis stovi, o atskiros detalės kelia mielus prisiminimus. Visa tai ir yra svarbiausia, o rezultatas – laisvas ir funkcionalus interjeras. Daiktų ir baldų tik tiek, kiek reikia, ir visi jie parinkti atsižvelgiant į poreikį ir estetinę bei emocinę vertę.

Keli baldai (stalas, spinta, kėdės) ir krištolinis šviestuvas atkeliavo iš šeimininko močiutės namų. Visos dekoro detalės apgalvotos, nėra atsitiktinių. Šiame projekte jo autorė sau leido daugiau eksperimentuoti spalvomis. Aukštos lubos, dideli langai ir puikus erdvės suplanavimas suteikė galimybę taikyti drąsesnius sprendimus. Todėl čia atsirado dvi gana ryškios sofutės, aukštas veidrodis su išdrožta karūna, prabangios tekstūros dvipusės užuolaidos.

Šlakelis ironijos

"Man patinka šiek tiek ironijos interjere. Pavyzdžiui, kad labai prabangus šviestuvas neatrodytų per daug pompastiškai, svetainei parinkau plastikinį skaidrų šoninį staliuką, o šalia elegantiško kavos staliuko atsirado auksinis kelmas. Atrodo, kad spalvų ir faktūrų tikrai daug, tačiau kadangi jos visos suderintos ir papildo viena kitą, visuma atrodo harmoninga ir lengva", – apie projekto detales pasakoja interjero dizainerė.

Man patinka šiek tiek ironijos interjere. Pavyzdžiui, kad labai prabangus šviestuvas neatrodytų per daug pompastiškai, svetainei parinkau plastikinį skaidrų šoninį staliuką, o šalia elegantiško kavos staliuko atsirado auksinis kelmas.

Bendras biudžetas buvo gana ribotas, ir didelio baldų, kitų detalių pasirinkimo galimybių nebuvo. Tačiau tokiais atvejais gali maksimaliai išnaudoti fantaziją ir ieškoti sprendimų "out of box". Beveik visi minkšti baldai nupirkti sendaikčių parduotuvėse už kelis šimtus eurų, suremontuoti ir pertraukti tinkamos spalvos gobelenu. Kadangi šeimininkai turi šunį, apvalkalas parinktas iš naudojamų viešbučiuose audinių, atsparių dėvėjimuisi.

Šeimoje turėjo greitai atsirasti kūdikis, tad nutarta negaišti ir virtuvės komplektą pirkti nebrangiais baldais prekiaujančiame prekybos centre. Vos po penkių dienų jis jau stovėjo savo vietoje. Iš stalviršio likučių šeimininkas sumeistravo palangę ir nedidelį staliuką pusryčiams (nupirko dizainerės pasiūlytas metalines kojas ir pritvirtino prie stalviršio). Investuota į kokybiškas svetainės užuolaidas, o miegamajam parinkta paprasta nebrangi medžiaga.

Atgijusi praeitis

Kaip jau minėta, virtuvės patalpoje teko įrengti vonios kambarį, tad vietos ten liko nelabai daug, bet viskas, ko reikia, tilpo: pastatomos ir pakabinamos pilkos spalvos spintelės išdėstytos prie vienos sienos, o nišoje išsiteko nedidelis stalas pusryčiams. Plati neaukšta palangė tarnauja ir kaip jauki vieta pasėdėti, ir kaip papildoma daiktų saugojimo erdvė. Jaukumo suteikia dekoratyviu interjero elementu tapęs atidengtas senas plytų mūras.

Svetainėje simetriškai viena priešais kitą sustatytos sofos (abi išsiskleidžia, nes šeimininkai mėgsta svečius), tarp jų patiestas kilimas, keletas kavos staliukų. Prie priešais langus esančios sienos įkomponuotas išskleidžiamasis apvalus valgomasis stalas su kėdėmis, šalia jo – aukštas, puošnus senovinio stiliaus veidrodis. Dar vienas šoninis staliukas prie kitos sienos skirtas įvairioms dekoratyvioms detalėms sudėti – paveikslui, vazoms.

Miegamajame stovi specialiai šiai patalpai pagaminta lova be galvūgalio. Nišoje įkomponuota sena spinta. "Interjere labai vertingi ne tik estetiški, bet ir emociškai svarbūs daiktai. Visada siūlau žmonėms paieškoti brangių daiktų iš praeities. Tarkime, šiam butui nebuvo prasmės pirkti pigias naujas abejotinos kokybės kėdes, priderinome kelias senas, iš šeimininkų vaikystės namų, antikvarinių baldų parduotuvės", – pataria A.Drutel. Tokie eksperimentai turi išliekamąją vertę, sukuria unikalią namų aplinką.