Su gyvūnais – nuo mažens

Kęstutis pasakoja, kad jo draugystė su šunimis prasidėjo nuo mažens – visuomet namuose būdavo augintinių, be abejo, ir šunų. „Šunimis domėtis pradėjau dar vaikystėje. Perskaičiau turbūt viską, kas susiję su šunimis – knygas ir žurnalus, kurių buvo galima įsigyti, peržiūrėjau visus filmus, kuriuose vaidmenis atlikdavo koks nors šuo – Lesė, Komisaras Reksas, Rin Tintinas ar kiti“, – sako pašnekovas.

Tėvų jis vis prašydavo rimtesnio šuns. Ir pagaliau 1996-aisiais, tryliktojo gimtadienio proga, dovanų gavo rotveilerio mišrūną. Tiesa, su sąlyga, kad šuo bus prižiūrimas ir dresuojamas.

„Su kalyte Dina, kai tik sulaukė tinkamo amžiaus, nuvykome į dresūros aikštelę. Nuo čia ir prasidėjo mano kelionė į kinologijos pasaulį. Kai Dinai buvo devyni mėnesiai, jau dalyvavome pirmose varžybose“, – prisimena pašnekovas.

Kęstučiui pradėjus dresuoti savo šunį, atsirado žmonių, kurie kreipdavosi į jį šunų dresūros klausimais, ieškodavo patarimų. Taip po truputį jis pradėjo dresuoti ne tik savo, bet ir kitų šunis. Dažniausiai šunų dresūra Kęstutis užsiima kartu su žmona Audrone: „Čia, ko gero, pasisekė. Žiūrime ne vienas į kitą, o į tą pačią pusę.“

Norėdami tobulėti, abu pradėjo domėtis įvairiais dresūros metodais, dalyvauti seminaruose Lietuvoje ir užsienyje, kaupdami žinias ir patirtį. Ir taip jau – daugiau nei 25 metus. Sutuoktiniai yra Lietuvos kinologų draugijos dresuotojai. 2021 m. pirmą kartą Alytuje organizavo Baltijos šalių šunų frisbee (lėksčiasvydžio) čempionatą. Suradę mėgstamą veislę – belgų aviganius – tapo ne tik dresuotojais, bet ir belgų aviganių veisėjais.

Pavergė aktyvumu

Pirmasis belgų aviganis malinua Damien Degantis Kraujas Kęstučio namuose atsirado 2009 m. – jis ir buvo besąlygiškos meilės šiai veislei kaltininkas. „Supratau, kad yra šunys ir yra malinua!“ – juokiasi Kęstutis. Už šią pažintį jis dėkingas Mariui Petraičiui, vienam pirmųjų į Lietuvą atvežusiam darbinių linijų belgų aviganius.

Audronės pirmasis belgų aviganis – griunendalė, vardu Griūna, kuriai šiuo metu penkeri metai. „Griunendalio veislės šunį rinkomės dėl šiek tiek švelnesnio būdo nei malinua, nes norėjau užsiimti agility (šunų judrumo) sportu, o tam ši veislė labai tinka, – sako Audronė. – Su šia kalyte lankomės vaikų darželiuose, mokyklose, senjorų reabilitacijos centruose, įvairiose Alytaus miesto šventėse. Vedame edukacijas, kuriose supažindiname su šuns elgsena, kūno kalba, tinkama priežiūra, dresūra. Turime paruošę parodomąją programą, kurios metu demonstruojami įvairūs dresūros elementai, triukai; atliekant kai kuriuos triukus, vaikai tampa pasirodymo dalimi.“

Pasiekimai: Rutkauskų augintiniai pelnė ne vieną apdovanojimą. / Asmeninio archyvo nuotr.

Paklaustas, kodėl pasirinko būtent belgų aviganį, Kęstutis teigia, kad jam visuomet patiko aktyvūs šunys, su kuriais galima užsiimti įvairia veikla, sportu, o ne tik kad šuo būtų namų puošmena. „Žinoma, yra daug šunų veislių – pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 400, bet mūsų širdis pavergė belgų aviganiai“, – sako pašnekovas.

Anot jo, belgai labai orientuoti į šeimininką, aktyvūs, ištvermingi, puikiai dresuojami.

Tinkamai auginant ir auklėjant netikėtų išdaigų pavyksta išvengti – lieka tik džiaugtis šiais nuostabiais šunimis.

Turi visą kolekciją

Belgų aviganių veislė turi keturis porūšius – tai malinua, terviurenai, griunendaliai ir lakenua.

„Pirmieji mūsų namuose atsirado malinua. Tai elnio rudumo spalvos, trumpo kailio, juodos spalvos snukučiais, tvirto raumeningo sudėjimo šunys. Būtent malinua porūšis, ko gero, dažniausiai sutinkamas ir populiariausias dabar. Juos dažnai galima pamatyti dirbančius policijoje ar kariuomenėje, dalyvaujančius įvairiose sporto varžybose. Tai itin aktyvūs, ištvermingi ir stiprūs šunys, bet jų nereikėtų rinktis kaip pirmojo šuns. Dauguma žino šį porūšį ir labai nustemba, kai sužino, kad yra dar ir kitaip atrodančių belgų aviganių.“

Terviurenai ir griunendaliai, pasak veisėjų, skiriasi tik kailio spalva. Griunendalių kailis ilgas ir juodas, terviurenai panašūs į malinua, tik ilgesnio kailio. Tiek charakterio, tiek fizinės savybės šių dviejų porūšių šunų yra labai panašios. Tai elegantiški, grakštūs, žaismingi, stiprūs ir ištvermingi šunys. Jie puikiai tinka sportuoti agility (šunų judrumo sportas), frisbee (lėkščiasvydis), obedience (šunų paklusnumo sportas), ganyti avis. Tai puikus aktyvaus šeimininko kompanionas. Netgi veisiant šių dviejų porūšių šunis galima kergti tarpusavyje.

Rečiausiai sutinkamas belgų aviganių porūšis – lakenua. Tai tvirto charakterio, stiprūs, ištvermingi, žaismingi šunys, šiek tiek mažiau aktyvūs nei malinua. Tačiau puikiai tinka kaip tarnybiniai šunys įvairioms tarnyboms.

Audronė pasakoja, kad po Antrojo pasaulinio karo šie šunys buvo ties išnykimo riba, o šiuo metu išgyvena renesansą. Nors ir dabar tai gana reta veislė.

„Mūsų veislyne gyvena pirmieji du lakenua Lietuvoje, atkeliavę iš savo gimtosios šalies – Belgijos, – sako veisėja. – Šią svajonę galėjome įgyvendinti susipažinę su veisėja iš Belgijos, kuri lakenua veisia daugiau nei 30 metų. Šie šunys išsiskiria sausu, šiurkščiu, garbanotu elnio rudumo kailiu ir juodu snukiu.“

Šiuo metu poros namuose gyvena aštuoni belgų aviganiai: du lakenua, griunendalis, du terviurenai ir trys malinua. Dar – katinas ir vėžlys.

Kaip šeimininkams pavyksta visą žvėrinčių suvaldyti? „Išdaigų išvengiame leisdami šunims išsilakstyti, išsidūkti dresūros aikštelėje, gamtoje, – sako Audronė. – Tinkamai auginant ir auklėjant, netikėtų išdaigų pavyksta išvengti – lieka tik džiaugtis šiais nuostabiais šunimis. Didžiausias išdaigininkas – katinas. Jis didelis automobilių gerbėjas. Kai kas nors atvažiuoja, vis bando įsisprausti į svečių automobilį.“

Pasiekimai: Rutkauskų augintiniai pelnė ne vieną apdovanojimą. / Asmeninio archyvo nuotr.

Renka geriausiųjų titulus

Pernai, rugsėjo pabaigoje, Čekijos Brno mieste vyko pasaulinė šunų paroda, į kurią išsiruošė ir Rutkauskai su savo dviem augintiniais. Kad gali laimėti – pasvajodavo, tačiau manė, jog tai įvyks kiek vėliau, nes jų šunys dar labai jauni: terviurenei Bjelle Nakties Furijai, kurią išveisė veisėja Asta Marčiukaitienė, – tik dveji, o lakenua Special Sushi D‘Eroudur (veisėja Christine Bouchat) – netrukus treji. Tačiau abi kalytės iš šios parodos grįžo su pasaulio nugalėtojų titulais.

„Labai džiaugiamės terviurenės Vini (Bjelle Nakties Furija) pasiekimu praeitą vasarą belgų aviganių specializuotoje parodoje Prancūzijoje – ji laimėjo pirmąją vietą pereinamojoje klasėje. Konkurencija buvo didelė – parodoje varžėsi net 508 belgų aviganiai. Tai viena didžiausių specializuotų belgų aviganių parodų pasaulyje, kur gali sutikti garsiausių belgų aviganių veislynų atstovų iš Belgijos, Prancūzijos, Nyderlandų, JAV ir kitų šalių“, – pasakoja Kęstutis.

2022-uosius pora su augintiniais pasitiko Vengrijoje, Budapešte, kur vyko Europos šunų paroda. Į Lietuvą jie parvežė du Europos nugalėtojus ir Vengrijos čempionus – tai lakenua pora Special Sushi d’Eroudur ir Tango Indigo d’Eroudur.

„Šunį pasirinkti nelengva – daug dėmesio skiriame būsimo augintinio kilmei. Siekiant aukštų rezultatų svarbi ir kilmė, ir mityba, veikla, treniruotės“, – sako belgų aviganių veisėjas.

Audronė antrina, kad išsirinkti tinkamą šuniuką – tik dalis darbo. Reikia parinkti kalytei tinkamą kandidatą, kad gimtų sveiki, nuo veislės standarto išvaizda ir charakterio savybėmis nenukrypstantys šuniukai. Ankstyvoji šuniukų socializacija, prasidedanti veislyne, padeda pamatus tolesniam šuniukų vystymuisi, todėl auginti mažylius – labai atsakingas darbas.

„Mūsų svajonė – išveisti tokius šunis, kurie būtų pripažįstami ir puikiai vertinami pasaulyje. Tikimės, kad pastangos pateisins mūsų pačių lūkesčius“, – sako pašnekovė.

Judrūs: belgų aviganį turėtų auginti aktyvūs žmonės, nes šiems šunims reikia veiklos. / Asmeninio archyvo nuotr.

Veisėjų teigimu, belgų aviganį turėtų auginti aktyvūs žmonės, norintys ir galintys skirti šuniui pakankamai laiko ir dėmesio. Šiems šunims reikalingas ne tik fizinis aktyvumas – labai svarbi protinė veikla, naujų komandų mokymasis, senųjų kartojimas. Kitaip tariant, šuniui būtina išsikrauti tiek fiziškai, tiek ir emociškai. Priešingu atveju aktyvus šuo gali pats susirasti veiklos, kuri nepatiks jo šeimininkui: niokoti baldus, kasti duobes, gainioti automobilius.

Rutkauskams jų šunys – ir gyvenimo būdas, ir darbas, ir laisvalaikis, ir kasdienybė, ir pramogos. „Visos mūsų veiklos susijusios su šunimis, todėl mums dirbti nereikia. Ne be reikalo sakoma: susirask mėgstamą darbą ir nė dienos nevargsi“, – juokauja Kęstutis.