R. Ničajienė: sveikas maistas – tai ilgalaikė investicija į save

Garsių kulinarinių knygų ciklo „Sveiko maisto dienoraštis“ ir tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ autorė Renata Ničajienė (42 m.) jau daugiau nei septynerius metus skatina tautiečius pajusti sezoninių produktų naudą ir skonį. „Mano tikslas – dalintis receptais, kurie būtų ir sveiki, ir skanūs, tačiau neverstų kardinaliai keisti mitybos“, – sako moteris.

– Nustebote, kai jūsų paskutinioji knyga Pasaulio kulinarinių knygų apdovanojimuose užėmė trečią vietą?

– Pirmoji nuostaba aplankė dar tada, kai buvo nominuota. Juk knygų iš įvairių pasaulio šalių konkursui daug pasiūlyta. Žinoma, kai sužinojau užėmusi garbingą trečią vietą, buvo malonu, nes ir konkurentai pakankamai stiprūs pasitaikė. Konkurse daugiau vertinamas ne turinys, bet daugiau tai, kaip knyga vizualiai apipavidalinta, kiek atitinka šiuolaikines tendencijas. Beje, toks kulinarinių knygų konkursas yra vienintelis pasaulyje.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado aistra kulinarijai?

– Meilė maistui, jo gamybai „įaugusi“ kraujyje nuo mažumės. Ją įskiepijo močiutės ir mama: visada buvo įprasta maistą gaminti namuose, mano močiutė Druskininkuose ruošdavo patiekalus dzūkiškoms vestuvėms. Kol gyvenau su tėvais, tiek daug negamindavau, daugiau namiškius palepindavau savaitgaliais. Kai ištekėjau, maždaug prieš dvidešimt metų, prasidėjo mano kulinarinė karjera (šypsosi).

– Tai, kad neturite specialaus išsilavinimo, netrukdo dalyti patarimus apie sveiką mitybą?

Savęs jokiu būdu netapatinu su mitybos specialistais ar juo labiau dietologais. Paprasčiausiai esu tinklaraštininkė, kuri stengiasi šeimą maitinti sveikiau ir nori patirtimi pasidalinti su kitais.

– Nesu profesionali kulinarė, greičiau – namų virtuvės profesionalė. Savęs jokiu būdu netapatinu su mitybos specialistais ar juo labiau dietologais. Paprasčiausiai esu tinklaraštininkė, kuri stengiasi šeimą maitinti sveikiau ir nori patirtimi pasidalinti su kitais. Todėl knygų serijoje apie sveiką maistą į pagalbą pasikviečiau dietistę – ji aprašė kiekvieną receptą, įvertino naudą sveikatai. Tai, kas susiję su sveikata, turi aiškinti išmanantys žmonės. Mano tikslas – dalintis receptais, kurie būtų ir sveiki, ir skanūs. Bet neturiu jokių pretenzijų ką nors smulkiau aiškinti apie sudedamąsias medžiagas, jų naudą ar kenksmingumą ir pan. Aišku, pati rinkdamasi produktus parduotuvėje atidžiai analizuoju etiketes.

– Negi išties lietuviams prireikė mokytis gaminti maistą iš sezoniškų produktų?

– Tuo metu, kai prieš septynerius metus pradėjau rašyti tinklaraštį, apie maisto sezoniškumą dar nelabai kas kalbėjo. Kai atsirado prekybos centrai, daržovių, vaisių pasiūla „ištrynė ribas“ tarp metų laikų. Tuomet vos ne gero gyvenimo pavyzdžiu tapo tai, kad gali ir žiemą nusipirkti pomidorų, agurkų ir pasidaryti graikines salotas. Tačiau į kokybę kreipta mažiau dėmesio. Vis dėlto pastaraisiais metais situacija yra pasikeitusi. Lietuviams ima daugiau skirti dėmesio maisto sezoniškumui – juk tokie produktai yra daug sveikesni, maistingesni.

– Šiandien dažnas teisinasi, kad suktis virtuvėje paprasčiausiai neturi laiko.

– Išties ne visada tam reikia tiek daug laiko, kiek gali atrodyti. Tereikia imti ir daryti. Pavyzdžiui, dabar populiarus augalinis pienas. Pasižiūrėkite į parduotuvėje parduodamą migdolų pieną, kiek jis galioja, kokia jo sudėtis – ten greičiausiai vos trys procentai migdolų yra. O pačiam pasigaminti migdolų pieno yra vienas juokas. Tereikia vakare užmerkti stiklinę migdolų, o ryte išbrinkusius riešutus sudėti į trintuvą ir įpylus tris stiklines vandens suplakti. Vieną kartą perkošti per sietelį, kiek pasaldinti ir viskas. Tai – paprastas pavyzdys, kad sveikai maitintis nėra sudėtinga. Tereikia noro. Mano knygos ir turėtų pagelbėti norintiesiems pradėti gyventi sveikiau, bet nebūtinai kardinaliai keisti mitybą. Patys skaitytojai pastebi, kad receptai nėra sudėtingi ir nereikia iš pagrindų keisti valgiaraščio.

– Visgi nemažai žmonių peržvelgti mitybą ryžtasi tik jau ligoms prispaudus.

– Šiandien dažnai sveika mityba prilyginama svorio metimui. Tačiau į tai kurdama receptus tikrai nesiorientuoju. Sveikas maistas duoda ilgalaikę naudą, o ne greitą rezultatą. Daugelis žmonių paprieštarauja, kad štai esam jauni, valgom traškučius, šokoladus ir gerai jaučiamės. Tačiau toks nesveikas maistas veikia kaip uždelsto veikimo bomba. Kol jaunas, juo gali pakankamai ilgai maitintis. O po to organizmas staiga duoda suprasti, kad teršei savo kūną. Sveikas maistas – tai ilgalaikė investicija į save.

– O su vaikų užgaidomis virtuvėje kovoti netenka?

– Be abejo, jiems visada kyla ir ne tokio sveiko maisto pagundų. Tačiau stengiuosi ieškoti alternatyvų, jų mėgstamus patiekalus padaryti sveikesnius. Pavyzdžiui, penktadieniais kartu su šeima kepame picas. Tai nėra taip nesveika, bet, kai jas gamini namuose, pasirenki kokybiškus produktus. Vaikų mėgstamus mėsos kukuliukus vietoj džiūvėsėlių pagardinu įvairiausiomis daržovėmis ir kepu orkaitėje. Garnyrui galima patiekti kietagrūdžių miltų makaronų – gausime puikų maistingą patiekalą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių