- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį mirusį dainininką Stasį Povilaitį muzikos pasaulio atstovai prisimena kaip ypatingą atlikėją, kurio dainos traukė kelias klausytojų kartas.
Kompozitorius Mikalojus Novikas sako, kad publikos simpatijas S.Povilaičiui lėmė įsimenančios dainomis, kurių populiarumas neblėsta ir šiandien. Muzikologas Viktoras Gerulaitis pažymi, kad S.Povilaitis buvo ryškus ne tik scenoje atlikdamas dainas, bet ir jas kurdamas. Kolegos jį lygina su pasaulinio garso atlikėjais.
Publika kviesdavo kartoti dainas
Kompozitorius, pedagogas, vienas ryškiausių lietuviškos estradinės dainos mokyklos kūrėjų Mikalojus Novikas pasakojo S.Povilaitį prisimenantis nuo jo dalyvavimo pirmajame dainų konkurse „Vilniaus bokštai“, ir pažymėjo, jog dainininką visuomet lydėjo sėkmė ir publikos simpatijos.
„Stasį prisimenu nuo 1968 metų, kai jis dainavo pirmuosiuose „Vilniaus bokštuose“, ir tada tapo diplomantu. Po to buvo ilga jo istorija, jis keliavo iš vieno ansamblio į kitą ir visur su dideliu pasisekimu, bet geriausias jo laikas buvo „Nerijos“ ansamblyje, kuriam vadovavo Romualdas Bieliauskas. Jis sugebėjo parinkti S.Povilaičiui labai gražias, geras, įsimenančias dainas, ir šios dainos, pavyzdžiui, „Švieski man vėl“, skambėjo iki šių dienų, jo repertuare, ir ne jam dainuojant, o publikai dainuojant“, - BNS pasakojo kompozitorius.
M.Novikas taip pat pasakojo, jog jo karjeroje buvo vienintelis atvejis, kai dainininką publika keliskart iškvietė pakartoti jo kūrinio - tai buvo S.Povilaitis.
„Man jis padainavo vieną kartą, kai turėjau turnė po Lietuvą su Aloyzo Končiaus vadovaujamu Lietuvos radijo ir televizijos orkestru. Aš labai gerai prisimenu, jis dainavo mano dainą „Lauk manęs“. Pirmas koncertas buvo Marijampolėje, turėjome po du koncertus per dieną. Ir viename koncerte S.Povilaitis padainavo „Lauk manęs“ - bisas. Jis pakartojo nuo priedainio, aplodismentai netyla, jis dainuoja trečią kartą, vėl aplodismentai, jis pakartojo ketvirtą kartą nuo priedainio. Mano istorijoje tai buvo vienintelis kartas, kai žmogus tris kartus kartotų dainą, toks buvo jo pasisekimas, tokia publikos reakcija į jo dainavimą“, - kalbėjo M.Novikas.
Pasitraukė auksinė estrados dalis
„Nutrūko savita gija (...). Lietuvos auksinės estrados dalis pasitraukė. Jis priklauso vadinamajai auksinei Lietuvos estrados kartai“, - BNS sakė muzikologas V.Gerulaitis.
Anot muzikologo, S.Povilaitis buvo unikalus, nes meistriškai perdainuodamas pasaulyje populiarius estrados kūrinius „lietuviams įteigė, kad jie klausosi lietuviškų dainų“.
„Jis buvo specifinis, nebuvo toks lyriškas, kaip atvirai, gražiai lyriška Janina Miščiukaitė. Jis pats versdavo užsienietiškas populiarias dainas, pats pakoreguodavo tekstus - šia prasme jis unikalus. Mes dainuojame jo dainas nesuprasdami, kad mes dainuojam nelietuvišką muziką. Bet S.Povilačio dėka ji mums tapo absoliučiai sava, lietuviška. Tai yra ne priekaištas, tai yra jo specifiškumo momentas“, - kalbėjo muzikos istorikas.
V.Gerulaitis taip pat pabrėžė, jog S.Povilaitis išsiskyrė iš estrados dainininkų su niekuo nesupainiojamu balso tembru, taip pat tikrumu ir nuoširdumu scenoje, kurie padėjo jam išlaikyti populiarumą net per kelias kartas.
„Jei iš tembro gali pažinti muzikantą, prieš tokį muzikantą gali nukelti kepurę. Jei ne, vadinasi, jis vidutinybė, jis pilkas“, - sakė jis.
„Matyt, jis yra tikra moneta ir apmulkinta, „nutelevizinta“ liaudis dar atskyrė tikrą monetą“, - S.Povilaičio populiarumo priežastis aiškino V.Gerulaitis.
Talentingai kūrė tekstus
Dvejus metus su S.Povilaičiu ansamblyje „Nerija“ koncertavęs Simonas Donskovas sakė, kad S.Povilaitis niekada nesiveldavo į intrigas, jis taip pat nebuvo linkęs į ilgus pasisėdėjimus po koncertų.
„Airiai džiaugiasi turėdami savo Bono (grupės U2 lyderį), lietuviai tuo metu turėjo S.Povilaitį. Jo dainos buvo nelietuviškos, bet jis parašė labai lietuviškus tekstus, buvo tikrai talentingas tekstų rašytojas, jautė dvasią, jautė, ko reikia dainininkui“, - sakė S.Donskovas.
Neteko mokytojo
Dainininkas Žilvinas Žvagulis sako netekęs mokytojo.
„Jis man gerbiamas žmogus buvo, maestro, mokytojas didysis, gyvenimo pavyzdys, šimtmečio etalonas“, - BNS sakė Ž.Žvagulis.
Jis pasakojo, kad liga dar vasarą sutrukdė S.Povilaičiui pasirodyti jo jubiliejiniame koncerte.
„Aš su juo kalbėjau tiktai prieš savo jubiliejinį koncertą vasarą, jisai jau nebegalėjo dalyvauti. Jis buvo sutikęs, mes suderinome dainas, atsiuntė orkestruotes, aranžuotes, bet prieš dvi savaites paskambino ir pasakė, kad daktarai neleidžia“, - prisiminė Ž.Žvagulis.
Lygina su F. Sinatra
Atlikėjas Marijus Mikutavičius BNS sakė, jog S.Povilaitis buvo vienas tų, kurių koncertus jis lankė būdamas vaikas, bei vadino jį „scenos džentelmenu“.
„Lietuvos istorijoje tai buvo žmogus, kuris vienijo kelias kartas, kuris sugebėjo išgyventi kaip svarbus artistas per kelias epochas. Tai tik rodo jo atkaklumą, įdirbį ir energiją, kurią jis siuntė žmonėms. Jis buvo tarsi lietuviškas Frankas Sinatra (Frenkas Sinatra), išlaikęs savo tam tikrą eleganciją, džentelmeno statusą scenoje. Žmogus kažkuo patrauklus, turėjęs tą nematomą deimantą savyje, kuris sunkiai apčiuopiamas ir sunkiai matomas“, - sakė M.Mikutavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rangovo konkursas Kauno centriniam paštui – kitąmet1
Kauno centrinio pašto pastate veiksiantis Nacionalinis architektūros institutas (NAI) rangovo pastato rekonstrukcijai ketina ieškoti kitų metų antrąjį ketvirtį, o darbus tikisi pradėti rudenį. ...
-
Ukrainos fronto fotografas, vaikystę leidęs ir Kaune: svajoju apie karo pabaigą
„Ne aš pasirinkau fotografiją, o fotografija pasirinko mane“, – sakė dokumentinės fotografijos meistras iš Ukrainos Oleksandras Hliadelovas, kurio dalis vaikystės prabėgo Kaune. ...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Ypatingą koncertą parengęs E. Montvidas: bus ir fejerverkinių akimirkų
Vienas žymiausių šių laikų Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas drauge su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir choru „Dagilėlis“ surengs įspūdingą solinį koncertą. Gruodžio 14 d. &bdq...