Gruodžio mėnuo I. Stasiulytei, kaip ir daugumai scenos žmonių, yra įtemptas laikas, nes šventiniu laikotarpiu gausu įvairių spektaklių ir koncertų. Negana to, šiuo metu aktorė taip pat darbuojasi prie pirmojo Džildos ir Oresto Vaigauskų kino filmo.

Aktorė papasakojo ir apie būsimą, iš latvių kalbos išverstą santykių komediją „Pereinamasis miegamasis“, kurioje vaidins kartu su Tadu Gryn, Renata Kutinaite, Ainiu Storpirščiu ir Dariumi Petkevičiumi. Žiūrovai nuo kovo mėnesio spektaklį galės išvysti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Alytuje, Šiauliuose ir Tauragėje.

Santykių ir situacijų komedijų žanro profesionalė pasidalino savo pačios požiūriu į santykius bei melą juose, tokių komedijų sėkmės paslaptį, astrologijos naudą gyvenime bei atskleidė dukrai duotą patarimą.

– Ineta, kaip laikaisi ir kokiomis nuotaikomis gyveni?

– Dabar dirbam prie filmo, nes vasarį kino teatruose pasirodys legendarinis Vaigauskų filmas, tai visa tai vyksta dabar, post-produkcijos darbai, kasdien sėdim ir dirbam. Ir koncertuojam, ir spektaklių turiu. Dabar kiekvieną dieną yra skirtingas miestas, o nuo ryto iki važiavimo į kažkurį miestą visą laiką sėdime prie filmo. Non stop.

– Savo darbe nuolat įsikūnyji į kito žmogaus rolę. O koks personažas geriausiai atspindi Inetą Stasiulytę?

– Tokio nėra aprašyto. Aš pati savo gyvenime aprašau save kasdien. Kiekvieną dieną atsibudusi nusprendžiu, kokia aš noriu būti: nerti į kažkokią sumaištį ar atvirkščiai – ieškoti šviesos mūsų cepelininiame danguje.

– Tave drąsiai galima būtų vadinti santykių ir situacijų komedijų eksperte. Kodėl tau taip gerai sekasi šiame žanre?

– Aš visada, kai perskaitau scenarijų, bandau įžvelgti tą giluminę prasmę apie ką kalbama toje pjesėje ar scenarijuje. Ir tik po to, supratusi tą visą pagrindą ir pačią tikrą istoriją, dažniausiai ji nekelia juoko, nes kas yra juokingo tame, kai moteris yra neištikima savo vyrui ir jis sužino tą tiesą? Tai nėra juokinga situacija, tai yra tragiška situacija, nes apgavystė, nepagarba vienas kitam nėra juokinga. Ir mane visada stebina tas paradoksas, kai žmonės ateina pažiūrėti ar filmo, ar spektaklio – ir mato tokią tragišką situaciją, bet visa salė juokiasi. Tai aš visąlaik klausiu: „iš ko mes juokiamės?“. Iš savęs. O tam, kad padaryti tą juoką, aš turiu patikėti to žmogaus, to personažo visomis motyvacijomis, net, jei aš esu ta neištikima moteris, kodėl aš taip elgiuosi. Aš turiu surasti savyje tą advokatę, kuri gali būti tos personažės advokatė, stovėti už ją visom keturiom. Ir tik taip aš galiu ją suvaidinti, nes žinau, kodėl ji taip elgiasi. Nes mes visada gyvenime tragiškose situacijose, kurias susikuriame patys, mes labai motyvuotai darom dalykus. Na, ir tada atsiranda juokas, nes tu pamatai, kad išgyvenai panašią situaciją. O tam, kad nuskambėtų juokas, reikia labai tiksliai atspindėti psichologinius momentus ir juos žiūrovui ištransliuoti, kad jie per mane atpažintų save.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

– Pavasarį vaidinsi naujoje komedijoje „Pereinamasis miegamasis“, kurio tema yra „melas gimdo melą“. Ar pati esi melavusi santykiuose?

– Tai aišku, kaip juose išbūti nemelavus? Pirmiausia meluoji sau, nes kitaip nepameluotum antrai pusei. Kai pati susiveli savo mintyse, tada bandai save išteisinti, o tada automatiškai meluoji kitam, nes pats gyveni sumaišty ir nelabai suvoki kas vyksta. Ir tik meluojant sau priiminėjam sprendimus kažkokius klaidingus, kur paskui, po kurio laiko, suvoki, kad galėjai elgtis kitaip ir jauti tą kaltės jausmą, kad gal kažką sugadinai, kažką reikėjo daryti kitaip, bet viskas jau praeity. Bet visa tai yra pamokos, kad ateity kažkokias išvadas padaryti. Tai labai gera, kai kažką suvoki, padarai išvadas ir gali kažką keisti.

– O koks tavo požiūris į santykius?

– Aš matau labai daug porų, kurios gyvena kartu daugybę metų ir paskui išsiskiria, o tada neranda harmoningo ryšio tarpusavyje. Negali benrauti turėdami vaikų ar turėti kažkokį sveiką tėvų santykį, kur tu nebeturi su tuo žmogum gyventi ar kurti bendro gyvenimo, bet net ir būnant atskirai nebesugebam to padaryti. Ir dabar mes su Marija Palaikyte vienam podkaste analizavom vieną temą ir man labai svarbu buvo ištransliuoti šią žinutę – kaip svarbu yra pradirbti savo nuoskaudas, kad pats su savimi jaustumeis ramus ir nelaikytum maišo kažkokių užlaikytų emocijų. Jos nepadeda tau pačiam susiskurti naujų santykių, o po to stebimės kodėl mes negalim turėti naujų santykių. Nes esam neišsivalę nuo nuoskaudų ir ankstesnių patirčių. Marija sakė: „išsiskyrei ir viskas“, o aš sakau: ne, galbūt nereikia bendrauti, skambinėtis, bet viduje vis tiek reikia pasiekti tą ramybę ir pagarbą, kad tu su tuo žmogum turėjai, su juo pragyvenai, o po to gatvėje eini, kaip su nepažįstamu. Man nesuprantama. Aš palaikai tą idėją, kad mes turim atrasti harmoniją, pirmiausia, dėl savęs. Gerai jaustis patiem su savimi. Čia kaip higiena: dantis valome kiekvieną rytą, o viduje nesinori apsivalyti, vaikštom purvini, kaltinam kitus dėl kažkokių savo gyvenime įvykusių dalykų. Tai visiška nemeilė sau.

Daryk viską ką nori, svarbu nekenk sau ir kitam.

– Ar pati jauti tą vidinę „švarą“?

– Pagal ką žinau, kad pas mane yra švara, tai man malonu pamatyti savo buvusį žmogų, su kuriuo pragyvenau nemažai metų. Tai nėra jokių romantinių jausmų ir nekirba noras pabėgti ar greitai užbaigti pokalbį. Man yra likusi pagarba tam žmogui, jo priėmimas absoliutus su visomis jo savybėmis. Gaila, kad tai neatsitiko santykių metu, bet tai ir yra pamokos, kaip aš galiu save suvokti, kaip kurti naują ryšį ir suprasti kiek yra svarbu santykių pradžioje pajausti ar tas žmogus yra tas, su kuriuo iš karto gali pajausti kontaktą, ar verta tęsti, čia tokia laboratorija, kai santykius kuriam.

– Kokį patarimą davei jau užaugusiai ir namus palikusiai dukrai Upei?

– Daryk viską ką nori, svarbu nekenk sau ir kitam. O visa kita galima, nes tai bus tavo patirtis. Gyvenimas yra patirčių rinkimas ir tu kasdien renkiesi, ką nori nuveikti su savo gyvenimu. Kai jai perleidau visą atsakomybę už jos gyvenimą ir ji gali daryti tai, ką nori, tada atsiranda, kad ji pajunta tą atsakomybę, tai jos lobis. Ir kai ji tai patiria, ji daro sprendimus ir mato rezultatus – nieko nėra geriau. Kai kažkur susimauna ar pridaro nesąmonių, aš ją visada palaikau, nes jau nebėra prasmės kažką sakyti, tai jau praeity. Padedu išgyventi tą etapą ir viskas, o paanlizuoti, pakalbėti – tai mes

pakankamai atvirai bendraujam apie viską, santykius, vaikinus... Ji pati nori skambinasi, kalbasi, pasakoja.

– Aktyviai domiesi astrologija. Ar esi mėginusi išsiaiškinti kas tave laukia ateityje, kalbant apie meilės reikalus?

– Kasmet pasidarau tokį žemėlapį, kad matyčiau kokios energijos veikia, kokių situacijų galiu sulaukti. Ką tie metai man gali duoti, jei darysiu vienus veiksmus, ar ką jie duos, jei elgsiuosi visiškai priešingai. Aš domiuosi tais dalykais, nes priimu šią informaciją, kaip kelio ženklus. Mes galim važiuoti keliu iš Vilniaus į Klaipėdą, pagal ženklus ten būsim per kokias 3,5 val. Bet jeigu mes nepažįstam kelio ženklų, tai nukrypstam nuo kelio ir kelionė užtruks ilgiau. Kadangi aš neturiu šiam pasauly daug laiko, tai man norisi važiuoti trumpiausiu keliu, sekant ženklus. Tai šiuo atveju astrologija man yra tie kelio ženklai, kurie man padeda pasiekti tikslų daug greičiau ir efektyviau. Astrologija, kaip ir bet kuris kitas mokslas, jeigu jį atsakingai studijuoji ar turi labai gerą mokytoją – tai yra pagalba siekiant svajonių ir tikslų.

– Ar tau kas nors išsipildė ir ką pasakytum žmonėms, kurie astrologija netiki?

– Man išsipildė absoliučiai viskas. Nes pažįstant ženklus, tu treniruoji savo sąmoningumą, pradedi pastebėti viską, sutapimai atsiranda, situacijos, kurios tave sukrato. Ir tuo metu, kai sukrato ir verčia elgtis visiškai kitaip, nei esi įpratęs, veikia energetika tos planetos, kuri tave nori transformuoti, kad pasiektum daugiau negu dabar gali. Tas nėra malonus pokytis, bet jeigu supranti, kad tie veiksmai vyksta tam, kad tu pasikeistum ir pažintum kažkokį būdą, kaip siekti kažko, tada tau tampa smalsu ir įdomu. Nepriėmi kažkokio įvykio, kaip bausmės, nes supranti gilesnę prasmę. Ir nėra taip, kad yra nulemta, viską mes galim keisti, patys sukurti. Mes visi turim tai, tik nesidomime tais dalykais. Ir tie žmonės, kurie netiki, netiki dėl skirtingų priežasčių – gali būti iš baimės, nes dažniausiai nieko apie tai nežinom. Nes jeigu paklausi, tai sako: „nieko nežinau, bet netikiu“. Tai yra kvaila, ane? Sako: „Neskanus tas pomidoras“. O tu ragavai? – „Ne, bet vis tiek sakau, kad neskanus tas pomidoras“. Bet gal tu paragauk ir tada išspjausi, jei neskanu bus? „Ne, nesąmonė, pomidoras yra neskanus“. Tai va tokiam lygyje viskas.

Komedija „Pereinamasis miegamasis“ su I. Stasiulyte bus rodoma kovo 14 d. Šiaulių kultūros centre, kovo 15 d. Utenos kultūros centre, kovo 25 d. Klaipėdos koncertų salėje, kovo 29 d. Alytaus kultūros centre, kovo 30 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje ir balandžio 16 d. Tauragės kultūros centre.