Istorija tapusiuose dokumentiniuose kadruose galima pamatyti ir Juozą Statkevičių, šaltą sausio 13-osios naktį buvusį prie Vilniaus Televizijos bokšto.

„Buvo visiškai tamsu, o tankas stovėjo kaip štai tas paveikslas“, – į už daugiausiai keturių metrų kabančią puošmeną pokalbyje rodė garsiausias Lietuvos mados kūrėjas.

Prisimindamas 1991­-ųjų įvykius jis sakė iš pradžių negalėjęs patikėti, kad į laisvę kėsinęsi užpuolikai iš tiesų šaudo į žmones.

„Ir ką? Ir stovėjau. Galvojau, kad šaudo į orą, buvau šventai įsitikinęs, kad nešaudys į žmones – juk buvo pilna žmonių“, – pasakojo jis laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.

LNK stop kadras, LRT dokumentika

Sausio 12-osios vakare tuometis Vilniaus dailės akademijos studentas su trimis kurso draugėmis buvo prie Parlamento, kur stovėjo prie degančių laužų. Sušalęs, jis patraukė namo pėstute į Karoliniškių rajoną – kelio buvo geras gabalas, laukė ilgas kopimas į kalną.

„Parėjau į tas Karoliniškės, užlipau į kalną, buvo taip šalta – kaip dabar atsimenu. Turėjau mažyti „Šilelį“, įsijungiau, matau E. Bučelytė sako „mes su jumis, mes su jumis“ ir viskas – traškesiai. Net nenusirengiau, atsisėdau kambaryje ir žiūrėjau, kas bus toliau. Kai lauke mostelėjo šūviai ir visi langai pradėjo drebėti, galvojau: viskas, einu“, – prisiminė Juozas Statkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot dizainerio, nebuvo nei menkiausios abejonės, ką reikia daryti – žmonėms reikėjo palaikymo, Lietuvai reikėjo gynėjų.

„Nebuvo net minties paskambinti mamai, paklausti jos – viskas buvo labai paprasta. Tiesiog einu ir viskas. Einu. Ir nuėjau“, – sakė jis.

Juozas pabrėžia – nesijaučia herojumi. Jis tvirtina, kad padarė tai, ką tuomet būtų padaręs kiekvienas. Tiesa, tai, ką pamatė atėjęs prie Televizijos bokšto, jį pakeitė visam gyvenimui. Prisimindamas tai dizaineris ir praėjus 34-eriems metams negali sulaikyti ašarų.

Jį nušovė tiesiai priešais mane.

„Ėjau ir priešais buvo didelė bala, pasisukau ir matau, jog prieš mane eina kažkoks vaikinas – mačiau juodą siluetą. Jis irgi pasuko į šoną, galvojau, kad irgi bando neįlipti į tą balą. Bet staiga jis krito į tą balą. Jį nušovė tiesiai priešais mane“, – sukrėstas pasakojo J. Statkevičius.

Dizaineris puolė traukti sužeistąjį iš balos, greitai sulaukė gydytojų pagalbos, tačiau pakėlus vaikino striukę, situacijos rimtumas tapo akivaizdus – žaizda buvo negydoma.

„Jis ką tik man ant kojų nukrito, ką tik buvo gyvas ir tada negyvas. Labai baisu. Nieko. Visi stovėjo ir aš stovėjau. Visi ten buvo ir aš buvau. Daugiau dizainerių, man atrodo, ten tikrai nebuvo“, – pasakojo pašnekovas, byrant ašaroms.

Jis net neabejoja, kad ir dabar pasielgtų lygiai taip pat.

„Jei dabar reikėtų eiti prieš tankus, ir dabar eičiau“, – sakė J. Statkevičius.