Ji – vilnietė, bet kasmet, dengdama Kūčių stalą, po balta staltiese padeda saują šieno. Ji juokiasi, jog gerai būtų Kalėdoms taip apšviesti namus, kad būtų matomi net iš kosmoso. Jai smagiau dovanoti pačiai nei laukti dovanų iš Kalėdų Senelio maišo. Ji žino – kiek dėl Kalėdų stengsiesi, tiek jose ir bus stebuklų. Kaip ir visur gyvenime.