„Lietuva nesirenka nei vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek kieti įsipareigojimai vieni kitiems ir toje dvasioje mes sprendžiame visus klausimus, kurie mums tarpusavyje iškyla“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis pažymėjo, jog nesirinkti pusės įpareigoja ir Šiaurės Atlanto sutarties pirmasis straipsnis, kuris numato, kad NATO šalys įsipareigoja bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu.

Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjęs Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgas Gerapetritis (Giorgos Gerapetritis) pažymėjo, jog sąjungininkai, ypač Arkties regione, turi dirbti kartu, stiprinant bendrą veiklą ir dialogą.

„Tikiuosi, kad, intensyvinant diskusijas tarp abiejų šalių ir Europos Sąjungoje nesusidursime su jokiomis problemomis, susijusiomis su Grenlandija. Manau, kad šiuo metu svarbiausia yra laikytis kartu. Mes susiduriame su bendrais iššūkiais, kurie nėra susiję su JAV ir Danija, yra bendros grėsmės ir tik vienybėje galime rasti daugiau stiprybės“, – kalbėjo Graikijos diplomatijos vadovas.

Tarp sąjungininkų nėra jokio varžymosi.

D. Trumpas sausio pradžioje pakurstė susirūpinimą, kai pareiškė, kad jis neatmeta galimybės imtis ekonominių ar karinių priemonių Grenlandijai – autonominei Danijos valdai – perimti.

Grenlandijos vyriausybė tvirtina, kad ši teritorija neparduodama, bet sako, kad yra pasirengusi bendradarbiauti.

Tuo metu danų pareigūnai tikina, kad D. Trumpas Grenlandijos negaus. Jie taip pat pabrėžia, jog nėra jokios karinės grėsmės nei Grenlandijai, nei Danijai, o situaciją galiausiai sprendžia pati sala.

Pasak K. Budrio, didelis naujosios JAV administracijos dėmesys saugumui Šiaurės Atlanto ir Arkties srityje yra akivaizdus bei turėtų būti stiprinamas dėl atsiradusių galimybių vykdyti laivybą, Rusijos investicijų į karines bazes Arktyje ir padidėjusio Kinijos intereso plėstis šiaurės kryptimi.

„Dėl to ir NATO, JAV atsakas per pajėgų dislokavimą, aktyvą yra natūralus (...). Tikimės, kad visi tokie poreikiai bus išspręsti sąjungininkų dvasioje, tarptautinės teisės dvasiose, ir tikrai mums nereikės vieną dieną atsakinėti klausimo dėl pusių pasirinkimo. Mes tikrai nesame toje situacijoje“, – pabrėžė ministras.

Jam antrino ir G. Gerapetritis.

„Tarp sąjungininkų nėra jokio varžymosi (...). Yra abipusių rūpesčių, kurie yra labai pagrįsti, tačiau turime matyti, kaip mes elgiamės su šiais rūpesčiais, aiškiai matome, kad nėra vietos jokiems pažeidimams, kai kalbama apie teritorinį vientisumą“, – akcentavo jis.

R. Motuzas: Lietuva diskusijose dėl Grenlandijos laikysis bendros ES pozicijos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva nesirenka vienos pusės, tačiau laikysis bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos.

Anot jo, situacija yra gana jautri ir sudėtinga, nes tiek JAV, tiek Danija yra labai svarbūs partneriai Lietuvai.

„Mes be jokios abejonės irgi suprantame tą situaciją, dėl to šiandien neužimame jokios pozicijos. Tačiau, žinoma, kad Lietuva vis dėlto dalyvaus, tarpininkaus ir laikysis bendros pozicijos, kokia bus ES pozicija“, – teigė politikas.

„Mes girdėjom, kad ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikos klausimais Kaja Kallas (Kaja Kalas) pasisakė, kad turi būti gerbiamos demokratijos, kad ir mes turime saugoti tas teritorijas, kurios kažkada buvo įteisintos, nes yra atitinkamos konvencijos ir panašiai“, – teigė R. Motuzas.

Politiko teigimu, sprendimas dėl Grenlandijos turėtų būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į jos gyventojų nuomonę.

„Aš manau, kad pirmiausia (reikia įvertinti – BNS), ar mes pasiklausėme Grenlandijos žmonių vis dėlto. Kiek žinau, vakar „Times“ paskelbė apklausas, kad tik iki 6 proc. pasisako, kad galėtų būt svarstomas tas klausimas“, – sakė parlamentaras.