Debatuose (ne)gimsta tiesa

Ar politikų priešrinkiminės diskusijos rinkėjui leidžia sužinoti tik kas geriausiai moka kalbėti, ar kas turi pakankamai žinių, pasirengimo, nuovokos ir atsakomybės valdyti valstybę?

Diskusijų bumas

Artėjant Seimo rinkimams – tikras debatų bumas. Vien LRT televizijos ir radijo kanalų ir portalo eteryje – arti šimto Seimo rinkimams skirtų laidų, tarp jų ir debatai, parengti pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintas taisykles. Juose turi teisę dalyvauti visų kandidatų į Seimą sąrašų atstovai, grupėmis suskirstyti burtų keliu. Debatus rengia ir kiti TV kanalai, portalai, kitos žiniasklaidos priemonės, politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“, jie skirtingose vietovėse vyksta ir tarp vienmandatininkų.

Net sunku įsivaizduoti, kaip kai kurių partijų, ypač tų, kurių gal žinome tik vieną ar dvi pavardes, lyderiai sugeba suspėti iš vienų į kitus. O juk dar reikėtų ir su rinkėjais susitikinėti.

„Mūsų teisės aktai tiek iškastravo rinkimų kampaniją, kad ji iš esmės virto tik debatais. Vaizdo klipų nėra, kokių nors populiarumo veiksmų – renginių, koncertų, pristatymų, kokie vyksta daugelyje šalių Vakaruose, pas mus nėra. Visa kova vyksta tik debatuose, todėl jų toks milžiniškas kiekis“, – sako žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Tik turintieji turi šansų

Daugiau kaip prieš porą dešimtmečių E. Jakilaitis pirmasis Lietuvoje pradėjo organizuoti vakarietiško formato kandidatų TV debatus. Dabar jo vedamuose Didžiuosiuose TV3 debatuose diskutuoja šešių populiariausių partijų atstovai ir, E. Jakilaičio teigimu, toks formatas veikia gerai, žiūrimumas gana didelis. Ne visų, o šešių populiariausių partijų debatus žurnalistas pradėjo rengti dar prieš keturiolika metų Valdovų rūmuose, praėjusiuose Seimo rinkimuose taip pat šešių lyderių baigiamuosius debatus vedė Seimo rūmų kieme.

Partijų atrankos kriterijus – visuomenės sociologinės apklausos. Šįkart remtasi trijų bendrovių – „Vilmorus“, „Baltijos tyrimų“ ir „Spinter tyrimų“ apklausomis, ir visose pirmas šešetukas buvo tas pats – Socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai, „Nemuno aušra“, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Liberalų sąjūdis.

Tačiau Seimo rinkimuose šiemet kandidatuoja penkiolika sąrašų, tad vos ne du trečdaliai likę šių debatų užribyje. Kai kas gali piktintis, kur teisybė, tai kaip mažosioms ar mažiau populiarioms partijoms prisistatyti rinkėjui.

E. Jakilaitis remiasi ir kitų demokratinių šalių pavyzdžiais. Štai JAV kongreso rinkimuose dalyvauja per dvidešimt partijų, tačiau viešai diskutuoja tik dvi. Kandidatų JAV prezidento rinkimuose irgi būna kelios dešimtys, bet visi žino tik du, kartais pasirodo trečias, bet retai. „Niekada nėra taip, kad tie, kurie turi nulį šansų rinkimuose, kartu diskutuotų su turinčiais jų turi daug. Politinė partija turi pasistengti pristatyti savo politinę programą, įgyti populiarumą, patekti į parlamentą“, – mano E. Jakilaitis. Jis primena, kad visuomeninis transliuotojas debatus rengia pagal VRK patvirtintas taisykles ir juose gali dalyvauti visos partijos.

Įspėjimas: „Jei bent dalis partijų pažadų taps realybe, bus didinami mokesčiai, taip pat ir gyventojams“, – neabejoja V. Janulevičius. / LPK nuotr.

Oponentai nutyli

Ar šiemetiniuose debatuose kas nustebino jau tiek metų juos rengiantį žurnalistą? „Visi, išskyrus vieną, iš esmės yra prognozuotini. Stebinti nenustoja tik Remigijus Žemaitaitis, ir jo stebinimas jau yra nestebinantis dalykas. Jis vis dar raško skaičius nuo lubų, vis dar kalba apie dalykus, kurie tiesiog gamtoje neegzistuoja, – nei tokie skaičiai, nei tokie argumentai, nei tokie faktai. Reikia būti įtempus ausis ir smegeninę, bet vis tiek visko nesuprasi, nes jo fantazija yra begalinė“, – sako E. Jakilaitis.

Štai Mykolo Romerio universiteto lektorė politologė Rima Urbonaitė savo feisbuko paskyroje rašo, kad „Melas tapo kai kurių politikų alfa ir omega. Vienas jų turi talentą melus pateikti kaip tiesą“, – ir pateikia pavyzdžių. R. Žemaitaitis debatuose aiškino, kad „Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl neteisėtos komisijos sudarymo“. Tačiau, primena R. Urbonaitė, iš tiesų tam skirtas visas šio teismo išvados skyrius, t.y. 1547 žodžiai.

Kalbėdamas apie prisipažinusių bendradarbiavus su KGB sąrašų išviešinimą, už ką dabar R. Žemaitaitis aršiai agituoja, jis pareiškė, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė 2019 m. atnešė šį projektą ir pratęsė saugojimo terminą 75 metams. „O dabar realybė – įstatymas priimtas 2015 m. birželio 30 d., kai apie Skvernelio vyriausybę dar niekas nesapnavo (2018 m. pabaigoje keistas visai kitas straipsnis). Ir už šio įstatymo 8 straipsnio pakeitimą (terminą pratęsiant iki 75 metų) balsavo...balsavo... balsavo pats ponas žemaitaitis, kaip ir kiti „Nemuno aušros“ kandidatai“, – feisbuke rašo R. Urbonaitė, paminėdama, kad šio politiko pavardės mažoji raidė – ne atsitiktinumas ir ne klaida. Ji prideda ir tai įrodančių dokumentų faksimiles.

Politologė mini ir kitas šio politiko blėnis – kad šešiamečiam žemaitaičiukui KGB bylas užvedinėjo ar, kad valstybinis bankas iš tikrųjų bus ne bankas.

„O jeigu dar prisimintume melą prezidento rinkimų kampanijos metu ar dabar skambančius vos ne grasinimus patekus į vyriausybę daryti spaudimą teisėsaugai, tai tikrai šiurpas apima. Tačiau melus viešinti būtina“, – pabrėžia R. Urbonaitė.

Gerai, kad melo detektoriaus funkciją atlieka politologai ar žurnalistai. Tačiau debatai tuo ir turėtų skirtis nuo politiko reklamos, kad ir kiti dalyvaujantieji debatuose gali replikuoti, duoti atkirtį melams ir taip padėti susigaudyti rinkėjui, kas yra kas. Jei iš karto niekas nepabaksnoja į nesąmones, iškraipyti faktai ir skaičiai tampa tarsi iliuzionisto rekvizitu, patiklesnį rinkėją užburiančia magija.

„Atkirčio R. Žemaitaičiui kiti nelabai duoda, nes, kaip supratau, kitų kandidatų koncepcija yra nekreipti dėmesio ir nesivelti. Bus matyti, ar jie pasirinko teisingą ar neteisingą trajektoriją“, – sako E. Jakilaitis, pridurdamas, kad didžiųjų partijų lyderiai turi daugiausia po vieną ar du susitikimus su rinkėjais per dieną, o R. Žemaitaitis – septynis, tad nuo to taip pat gali priklausyti rinkimų rezultatai.

E. Jakilaitis pasakoja, kad ankstesniais rinkimais burdavo ekspertų grupes, kurios vertino debatuose išsakytas politikų mintis, darydavo net sociologines apklausas. „Atsisakėme, nes nematėme per daug pridėtinės vertės nustatyti, kad kažkas laimėjo kuriuos nors debatus. Žmonės netrukus pasakys savo nuomonę svarbiausioje sociologinėje apklausoje“, – įsitikinęs E. Jakilaitis.

Turime pradėti reikalauti iš politikų, kad jie ir geriau dirbtų, ir geriau kalbėtų, nes kalbėjimas politikui labai svarbus.

Daug populizmo

Tačiau į politikos aktualijas neįsigilinusio rinkėjo nuomonę gali nulemti ir politiko oratoriniai gebėjimai, net jei kalba visiškus blėnis. Vis dėlto, kiek debatuose teatro, gebėjimo įvaldyti oratorinį meną ir kiek turinio?

Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: „Pirmiausia turime žiūrėti, kas parašyta raštu programose. Nors tai nėra teisės aktas, bet vis tiek tai yra konkretus įsipareigojimas. O kandidatai dažnai leidžia sau labai nukrypti nuo programos, kalba ne visai tai, kas joje surašyta, kartais net ir priešingai, nes radikalumu lengviau tapti matomu nei realiais darbais.“

Politologės vertinimu, politikai žymiai radikalesni, kai kalba, o programose daugiau ne radikalizmo, o populizmo – žadama daug, tačiau neaišku, ar tai bus įmanoma padaryti, ypač jei politinė jėga bus opozicijoje.

Nors daug kas vilioja rinkėjus iš dangaus pabirsiančia mana, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius neabejoja: jei bent dalis partijų pažadų taps realybe – bus didinami mokesčiai ir verslui, ir gyventojams.

„Partijų debatuose – tradicinis pažadų lietus. Labiausiai nerimą kelia, kad jis sklinda iš partijų, galinčių sudaryti naują valdančiąją daugumą. Žadama didinti perskirstymą per biudžetą net 3 mlrd. eurų. Ką reiškia tokios sumos? Neišvengiamai didesnius mokesčius. Iš pradžių, kiek suprantu, verslui. Nors jau sudalyvavome vienoje mokesčių reformoje ir verslas sutiko solidariai prisidėti prie gynybos finansavimo didinimo – 1 proc. pakeltas pelno mokestis, tačiau tai, kas dabar žadama, primena situaciją Estijoje“, – pastebi V. Janulevičius.

Kaimynų mokesčių sistema ne vieną dešimtmetį laikyta viena geriausių siekiant pritraukti investicijas į šalį. Tačiau viešojo sektoriaus išlaidos privertė ją keisti ir tai lėmė jau trečius metus besitęsiančią recesiją. Dabar, kaip vertina patys Estijos verslininkai, šalyje prasidėjo mokesčių festivalis – 2 proc. punktais iki 24 proc. 2025 m. bus keliamas PVM, nuo 2026 m. – gyventojų pajamų mokestis, dėl poreikio finansuoti gynybą nuo 2026 m. bent iki 2028 m. pabaigos ketinama rinkti 2 proc. mokestį nuo įmonių pelno.

„Ačiū toms partijoms, kurios nebijo garsiai pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje būtų gerai mokesčių sistemos nejudinti, nes, kitaip nei estai, mes augame ir tas augimas yra greičiau stebuklas, nei duotybė. Geopolitinė situacija negerėja, o kiti veiksniai: energetikos kainos, kapitalo kaštai, augantys atlyginimai taip pat nepadeda mūsų konkurencingumui. Jei nesaugosime to augimo ir nepamatuotai kelsime pelno mokesčius, Lietuvoje irgi baigsime mokesčių festivaliu, ką pajus ir visi gyventojai, dėl to kentės mūsų konkurencingumas“, – pabrėžia LPK prezidentas.

Jis sako labai palaikantis partijas, kurios žada grąžinti į Lietuvą nulinio reinvestuojamo pelno mokesčio lengvatą, kas prisidėtų siekiant geresnio konkurencingumo. „Bėda tik, kad nors žada ne viena partija, bet tai girdime jau ne pirmą kartą ir kaip tik šis pažadas niekaip nevirsta realybe“, – apie politikų pažadus sako V. Janulevičius.

Arijus Katauskas / I. Gelūno / BNS nuotr.

Mokytis gerai kalbėti

Vis dėlto, kad ir kaip būtų svarbu rinkėjams pasigilinti, ar politikai kalba tai, kas pažadėta jų rinkimų programose ir ar jos realios, komunikacijos agentūros „Nova media“ vyresniojo partnerio Arijaus Katausko įsitikinimu, nepriversime skaityti programų, žmonės to nedarė ir nedarys. O debatuose, net ir JAV prezidento rinkimų, taip pat neišgirsi kažkokių gilių kalbų – juose svarbus dalykų, kuriems tu atstovauji ar kaip tu matai, akcentavimas, nepaskęstant detalėse, greita reakcija į oponentų žodžius ir puolimas, gera gynyba su įtikinamais argumentais.

„Komunikacijos specialistai atidžiai stebi, kokias kalbos formas debatuose pasirinko jų dalyviai ir kitus dalykus, o paprastas žmogus žiūri kitaip. Jei išsineša vieną ar dvi žinutes, gerai, bet greičiausiai įsimins kažkokią emociją“, – sako A. Katauskas.

Vertindamas LRT televizijos šios savaitės debatus jis išskyrė du politikus – R. Žemaitaitį ir konservatorių sąrašą vedančią premjerę Ingridą Šimonytę.

Mūsų teisės aktai tiek iškastravo rinkimų kampaniją, kad ji iš esmės virto tik debatais.

„Taip, kai kuriais populistiniais dalykais lazdą R. Žemaitaitis perlenkia, bet gerai žino, į kokią auditoriją taiko. Galima sakyti, kad jis politikos chuliganas, galima klijuoti jam įvairias etiketes, bet dėmesį jis pritraukia. Be to, R. Žemaitaitis save patraukė iš politikos paraščių, nenusileidžia iki pačios apačios, bet ką padarys dėl dėmesio. O dėmesį jis gavo ir jį išnaudoja, kas yra geras bruožas politikui“, – konstatuoja komunikacijos ekspertas.

O I. Šimonytė, jo vertinimu, net ir būdama visų kitų atakos smaigalyje, be to, ribojama užimamų pareigų, tikrai nepasimetė, neatrodė visų kitų spaudimo sugniuždyta. Jos komunikacijai galima pritarti ar nepritarti, bet pasakyti, kad ji kalba blogai, būtų sudėtinga.

Komunikacijos žinovą nustebino su popierine dėže ant galvos pasirodęs „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Artūras Zuokas. Jis priminė festivalio „Juokis“ pokštininkus, bet ir nusiėmęs dėžę stipriai išsiskyrė iš kitų debatų dalyvių. „ A. Zuokas turbūt mažiau dalyvavo diskusijose, o daugiau akcentavo savo partiją, jos numerį rinkimuose. Daugeliu atvejų tai buvo reklaminis pasirodymas, šiek tiek iškritęs iš bendro konteksto“, – vertina komunikacijos ekspertas.

Debatuose dalyvavo ir Liaudies partijos sąrašo vedlys Eduardas Vaitkus. „Apie jį kalbėti nenorėčiau, nes tai, ką jis šneka, yra pavojinga. Jis kartoja tuos pačius dalykus, kuriuos kalbėjo ir prezidento rinkimuose, vėl turi eterį tai daryti, bet tokia yra mūsų demokratija“, – sako A. Katauskas.

Vis dėlto, ar debatai neatlieka ir meškos paslaugos, nes dalį rinkėjų gali paskatinti balsuoti už gerai mokančius kalbėti, bet ne valdyti valstybę?

Pasak komunikacijos eksperto, sudėtinga įvertinti, kaip kokiose aukštose pareigose dirbtų R. Žemaitaitis, nes jis niekada nebuvo Vyriausybės ar kurios ministerijos vadovas. Bet todėl jis turi galimybę pasakyti dalykus, kurių negali pasakyti premjerė ar ministrai.

„Vis dėlto, kaip komunikacijos žmogus, sakyčiau, kad negalima priešinti gerai kalbančiųjų su gerai dirbančiaisiais. Turime pradėti reikalauti iš politikų, kad jie ir geriau dirbtų, ir geriau kalbėtų, nes kalbėjimas politikui labai svarbus. Ir ne tik tam, kad pritrauktų rinkėjų, – to reikia ir visuomenei mobilizuoti tam tikrais atvejais ir paskatinti diskutuoti, gebėti paaiškinti savo sprendimus“, – pabrėžia A. Katauskas, apgailestaudamas, kad labai daug mūsų politikų – kaip gipso kartonas sausi, lygūs, be išskirtinumų.

Išskirtinumas: „Stebinti nenustoja tik Remigijus Žemaitaitis. Jis vis dar raško skaičius nuo lubų, kalba apie dalykus, kurie tiesiog gamtoje neegzistuoja“, – sako E. Jakilaitis (nuotr.). / P. Peleckio / BNS nuotr.

Padeda apsispręsti

„Mažai stebėjau“, „Gaila laiko šiems cirkams“, – taip sakė ne vienas ekonomistas, pedagogas ar net politologas, paprašytas pasidalyti mintimis apie kandidatų į Seimą debatus. Vis dėlto, ar tokia jų lavina, kuri užliejo paskutinėmis iki rinkimų savaitėmis, gali paveikti rinkėjų nuomonę? Lietuvoje buvo vienas atvejis, kai, tikėtina, debatai perlaužė rinkėjų reitingų trajektoriją priešinga kryptimi. E. Jakilaitis prisimena: „2002-aisiais kandidatų į prezidentus TV debatai pritraukė rekordinį, apie 1 mln., žiūrovų skaičių. Jie vyko paskutinį penktadienį prieš rinkimus. V. Adamkų jo štabas atvežė peršalusį, kažkur susitikusį su rinkėjais, jis kalbėjo užkimęs. O R. Pakso štabas buvo sugalvojęs, mano manymu, fantastišką komunikacinę liniją. Jis sakė: „jūs, Prezidente, teisus, viską darote gerai, bet galima geriau.“ Ir R. Paksas iš populisto sugebėjo save nulipdyti kaip jauną Adamkų.“ Iki šių debatų lyderiavęs V. Adamkus po poros dienų rinkimus pralaimėjo.

E. Jakilaitis ir šiandien neabejoja: „Manau, debatai gali paveikti rinkėjų nuomonę ir daug, juolab suvaržius rinkimų kampanijos taisykles ji niekur kitur nelabai ir vyksta.“

Komunikacijos ekspertas A. Katauskas mano kiek kitaip: „Sunkiai įsivaizduoju, kad vien debatai pakeistų nuomonę, nebent būtų pasakyta kažkas tokio. Jie – viena iš visos rinkimų kampanijos dalių, bet svarbi. Mes norime išgirsti, ką politikai galvoja, kaip galvoja, ir tai dedasi į bendrą taupyklę prie visų kitų dalykų, kurie daromi. Bet didesnė dedamoji – susitikimai, tiesioginis bendravimas su žmonėmis, nors, žinoma, politikas juk tikrai nesusitiks su kiekvienu gyventoju. O svyruojančius ir neapsisprendusius debatai tikrai gali paveikti.“

„Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad per šiemetinius Prezidento rinkimus vien per LRT rodyti debatai padėjo apsispręsti net 14 proc. rinkėjų.

Vis dėlto, perfrazuojant posakį, kad turime tokią valdžią, kokios esame verti, reikėtų pasakyti, kad ir politikai, kurie prisistato esantys sisteminiai gerąja to žodžio prasme, Seime turės tokius kolegas, kokių verti, jei debatuodami neatliks melo detektoriaus vaidmens ir nepabaksnos į kitų melagienas.


Šiame straipsnyje: Seimo rinkimaidebataipolitikai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Hk2 arteja

Hk2 arteja  portretas
.ydai sujudo spaust Žemaitaiti

Būtų puiku į tuos debatus atvesti senutes Užupio

Būtų puiku į tuos debatus atvesti senutes Užupio portretas
Yra daug buvusiųjų Užupio gyventojų. Jie po 1990 m prarado butus itin brangiuose namuose. Pavyzdžiui, visas namas kur tiesiai prieš Gefimkno pilį ant Vilniaus kranto perėjus tuo tilteliu. Ar suvokiate, kokia tų butų kaina? Zuokas išmetė senutes, moteris su vaikais ir tiesiog užgrobė patalpas. Rekonstravo, perpardavė. Žmonės dar gyvi, liudyti ateis. Dalį gyventojų Zuokas išmetė tiesiog su ubagiška suma pinigų, dalį iškraustė į nutriušusius beverčius butus, kurie jau buvo supuvę ir pvz Naujininkų landynės arčiau Oro uosto, kur vien narkomanai, migrantai. O kur dar jo veiklos Vilniaus savivaldybėje. Kur jis padarė skolas miestui milijardines, išsisuko nuo baudžiamosios atsakomybės. O kur dar jo bėgimas į Lenkiją? Stebėtina, kaip tokio tipo asmenys iš viso drįsta kandidatuoti. Ar jie mano, kad žmonės jų veiklas ir nusikaltimus galimai stambiu mastu pamiršo?

Šudas čia o ne debatai

Šudas čia o ne debatai portretas
apie teisėsauga nekalba. Apie prokuratūros neįgalumą irgi. Nei vieno nepaklausė kaip gaudys valstybinius vagis ir kaip nacionalizuos neteisėtai pavogta turta. O reikėtų. Reikėtų kad kiekvienas einantis į valdžią paaiškintų ką darys ir kaip su privačiais užsienio bankais. Kaip gražins atgal Valstybei priVatnykų nusavintas Lietuvos strategines sritis - ryšio, elektros, šilumos tiekimo ir švietimo ir sveikatos apsaugos aptarnavimą
VISI KOMENTARAI 28

Galerijos

Daugiau straipsnių