„Manau, kad Europai gali pavykti atsilaikyti (prieš kraštutinių dešiniųjų bangą). Yra pagrindo teigti, kad Nyderlanduose buvo toks didelis rinkėjų aktyvumas, nes nuosaikieji rinkėjai mobilizavosi, o tai įvyko tikriausiai dėl to, kas pernai nutiko per referendumą Jungtinėje Karalystėje ir prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Nyderlandų rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose trečiadienį balsavo 82 proc. rinkėjų.

Yra pagrindo teigti, kad Nyderlanduose buvo toks didelis rinkėjų aktyvumas, nes nuosaikieji rinkėjai mobilizavosi, o tai įvyko tikriausiai dėl to, kas pernai nutiko per referendumą Jungtinėje Karalystėje ir prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose.

Pasak R.Vilpišausko, toks didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu sunerimę rinkėjai ne tik aktyviau plūdo prie balsadėžių Nyderlanduose – tokia istorija gali pasikartoti ir vėliau šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuos Prancūzijoje ir parlamento rinkimuose Vokietijoje.

„Atrodo, kad tos diskusijos dėl Britanijos referendumo ir prezidento rinkimų JAV (...) veikia daugelį rinkėjų Europos šalyse“, – teigė politologas.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) lengvai įveikė kraštutinių dešiniųjų atstovo antiislamiškų pažiūrų populisto Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) parlamento rinkimuose mestą iššūkį, paaiškėjo ketvirtadienį dalinai suskaičiavus rinkėjų balsus.

Suskaičiavus daugiau kaip 54 proc. balsų paaiškėjo, kad M.Rutte Liberalų partija (VVD) gaus 32 mandatus 150 vietų parlamente, o G.Wildersas ir jo Laisvės partija (PVV) liko antri ir kartu su dar dviem partijomis gaus po 19 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.

VU TSPMI politologas Linas Kojala teigė, jog nepaisant liberalų pergalės, G.Wildersas sustiprins savo įtaką Nyderlandų parlamente.

„G.Wildersas, neslėpęs simpatijų Trumpui ir siūlęs referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, liko antroje vietoje ir gavo penkiais mandatais daugiau, nei praėjusiose rinkimuose, o valdantieji VVD prarado aštuonias pozicijas“, – BNS sakė L.Kojala.

„Net jei tai neatitinka Wilderso ambicijų, jo partija sustiprėjo, bus girdima ir matoma parlamento opozicijoje. Be to, panašu, jog tą (nuosaikiųjų pergalę Nyderlandų rinkimuose) lėmė įvairios aplinkybės, kurios nebūtinai pasikartos Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.

Anot L.Kojalos, premjeras M.Rutte prieš rinkimus pademonstravo lyderystę ir gebėjimą perimti dalį G.Wilderso argumentų neperžengiant tradicinių centro dešiniesiems būdingų ribų.

Daugelis ekspertų pripažįsta, jog ministro pirmininko vadovaujami liberalai šiek tiek pasistūmėjo į dešinę politinio spektro pusę, jog sumažintų Laisvės partijos įtaką, o tai įrodo pastarųjų dienų Nyderlandų vyriausybės konfliktas su Turkija.

Nyderlandų pareigūnai uždraudė Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti šalyje gyvenančią turkų bendruomenę dalyvauti referendume dėl prezidento galių išplėtimo.

Laisvės partijos lyderis G.Wildersas per rinkimų kampaniją žadėjo uždaryti sienas musulmonams imigrantams, taip pat uždaryti mečetes, uždrausti pardavinėti Koraną ir išvesti šalį iš Europos Sąjungos.

Dauguma kitų partijų lyderių, įskaitant M.Rutte, pažadėjo nedirbti kartu su G.Wildersu, ir pasmerkė jo kurstytojišką retoriką bei nesiskaitymą su kitais.

Prancūzijos prezidento rinkimai vyks balandžio pabaigoje, juose dalyvaus kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen (Marin Le Pen). Rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose Vokietijoje dalyvaus kraštutinių dešiniųjų atstovai „AfD“.