„Aš nusivylęs, kad siūlymai neapima naftos. Anglis, kai mes kalbame apie finansus, kurie Rusijos biudžetą papildo Europa pirkdama anglis, tai nėra daug, galėtumėt pridėti žvakes ir malkas, jei norėtumėt padaryt stipriau. Bet jei mes nekalbame apie kažką tokio esminio kaip nafta, tai nėra didelis smūgis“,  – antradienį interviu CNN televizijai sakė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad rusiškos naftos Europos šalims būtų paprasčiau atsisakyti nei dujų, kaip padarė Lietuva.

„Dujos yra vienas iš sunkiausių klausimų daugeliui Europos šalių, ir tai suprantama, nors aš norėčiau matyti aktyvų ruošimąsi atsijungimui (nuo rusiškų dujų). Bet aš to negalėčiau pasakyti apie naftą – naftą lengviau pakeisti, daugiau šalių ją išgauna, ją lengviau transportuoti ir yra lengviau pakeisti rusišką naftą. Manau, kad galėtų būti padaryta greitu laiku“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Mano klausimas mūsų draugams ir sąjungininkams – ar vis dar įmanoma, jei nebuvo įmanoma per pastaruosius kelis mėnesius, tam pasiruošti?

Kalbėdamas apie Lietuvos sprendimą atsisakyti rusiškų dujų ministras teigė, kad „sprendimas nebuvo padarytas per naktį“.

„Mes tam ruošėmės nuo 2014 metų, nes iki tol mes buvom šimtu procentų priklausomi nuo rusiškų dujų, po to mes pastatėme dujų terminalą, ir sumažinome priklausomybę 30 procentų. Kai praėjusių metų pabaigoje buvo aišku, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą, mes ruošėmės tam, ką mes pranešėme prieš dvi dienas. Mes ieškojome naujų sutarčių, naujų pirkimų ir ruošėmės, kad galiausiai vieną dieną, labiau greičiai nei vėliau, atsisakysime rusiškų dujų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Mano klausimas mūsų draugams ir sąjungininkams – ar vis dar įmanoma, jei nebuvo įmanoma per pastaruosius kelis mėnesius, tam pasiruošti? Tai, ką daro Rusija, nebe nauja, tai šešios tikro karo savaitės ir daug darbo jau buvo galima padaryti“, – reziumavo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

„Rusija vykdo žiaurų ir negailestingą karą, taip pat ir prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šiuo kritiniu momentu turime išlaikyti didžiausią spaudimą“, – vaizdo kreipimesi sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Jos teigimu, ES turi didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po „baisių nusikaltimų“ aplink Kyjivą. Esama įrodymų, kad Rusijos kariai galėjo tyčia žudyti ukrainiečių civilius.

U. von der Leyen nurodė, kad anglių importo draudimo vertė yra 4 mlrd. eurų per metus ir kad ES jau pradėjo rengti papildomas sankcijas, taip pat ir naftos importui.

EK pirmininkė nepaminėjo gamtinių dujų. 27 ES narių konsensusą dėl sankcijų gamtinėms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti, užsitikrinti sunkiau.