Todėl, pažymi ministras, kol iš Minsko lėktuvas, kuriame buvo daugiau nei 120 keleivių, iš kurių daugiau nei 90 Lietuvos piliečiai, nepakilo, Vyriausybė stengėsi apsieiti be griežtų pareiškimų.

„Sekmadienį iki vakaro Lietuvos Vyriausybė, nepaisant to, kad buvo surinktas ir ekstremalus štabas, neteikė jokių griežtų pareiškimų ir pasisakymų. Laukėme, kol lėktuvas su žmonėmis pakils iš Minsko. Buvo nujaučiama, kad režimas gali laikyti žmones oro uoste tiek, kiek jie manys, kad jiems yra reikalinga ir kiek jiems yra naudinga. Stengėmės neeskaluoti situacijos ir visais įmanomais būdais užtikrinti, kad lėktuvas su žmonėmis pakiltų“, – Seime iš tribūnos parlamentarams antradienį kalbėjo G. Landsbergis.

Laukėme, kol lėktuvas su žmonėmis pakils iš Minsko. Buvo nujaučiama, kad režimas gali laikyti žmones oro uoste tiek, kiek jie manys, kad jiems yra reikalinga ir kiek jiems yra naudinga.

Pasak jo, kol lėktuvas priverstinai buvo nutupdytas Minske, Lietuvoje atsakingi asmenys telkė tarptautinę paramą.

„Buvo telkiama tarptautinė parama iš ES valstybių, kalbėjomės su JAV ir ES institucijų atstovais, kad jų žodžiuose atsispindėtų pagrindinis reikalavimas, kad žmonės turi palikti (Minsko – ELTA) oro uostą ir kad jiems būtų leista grįžti atgal į Vilnių“, – teigė G. Landsbergis, pabrėždamas, kad tik po to, kai lėktuvas pajudėjo Vilniaus link, Lietuva ėmėsi iniciatyvos, kad į šį A. Lukašenkos režimo žingsnį būtų sureaguota kaip tik įmanoma griežčiau.

Lietuvos vadovai ir užsienio reikalų ministras precedentų neturintį Baltarusijos žingsnį prilygino terorizmo aktui.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį pasmerkė Baltarusijos įvykdytą priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą ir juo skridusio opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą, o Bendrijos oro bendroves paragintos vengti Baltarusijos oro erdvės.

Lietuvos Vyriausybė pirmadienį vykusio neeilinio posėdžio metu priėmė draudimą į Lietuvos oro uostus atvykti ir išvykti, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją.